Anekdotai apie čiukčias, vienuoles ir meškas

Tardo čiukčią per vertėją:
- Čiukčia, kur paslėpei auksą, sakyk!
Vertėjas: - Čiukčia, kur paslėpei auksą, sakyk!
Čiukčia: - Nesakysiu!
Vertėjas: - Jis nesakys.
- Jei nepasakysi - tau galas!
Vertėjas: - Jei nepasakysi - tau galas!
Čiukčia: - Auksas paslėptas prie įėjimo į jurtą.
Vertėjas: - Žudykit, šunsnukiai, vis tiek nepasakysiu...

***

Eina jaunos vienuolės į prūdą maudytis ir pamato ten besimaudantį nuogą kunigą. Pirma kartą pamačiusios nuoga vyrą jos ir klausia:
- O kas čia? (rodo į pasidižiavimą)
- Čia, merginos yra nuodėmių atleidėjas....-atsako kunigas.
Kaip ir priklauso, joms atleido nuodėmes.... Vienuolės laimingos eina atgal i vienuolyną ir susitinka seną vienuolę. Toji ir klausia:
- Ko jūs čia tokios laimingos???
Tos papasakojo kaip joms atleido nuodėmes, kokios jos dabar tyros, nekaltos.... Senoji supyko, trenkė kumščiu per delną ir sušuko:
- Ot senas ožys, man tai sakė, kad čia yra dievo saldainis.... Tai visa naktį čiulpiau!!!!!!

***

Skambutis telefonu:
- Čia masažo salonas?
- Taip.
- Ar būtų galima užsakyti pora mergiočių į pirtį?
- Taip galima. Blondinių ar brunečių?
- Ai jokio skirtumo. Tik dar tegu jos paima po dėžę alaus, kiekviena.
- Jokių problemų. Dar ko nors?
- Jooo, o turit bernų?
- Taip turim. Jums kokių – aktyvių ar pasyvių?..
- Ai jokio skirtumo, mes čia planuojam pasipirtint, pagert, pasidulkint ir kokiems nors pederastams į snukį duot.

***

Žiema. Sibiras.
Kolūkiečiai pjauna medžius... Labai didelis triukšmas... Ir pažadina du lokius...
Na, lokiai, aišku, niekaip užmigti negali... Ir darbai baigėsi, ir naktis atėjo, ir rytas... O jie vis kaip negali užmigti, taip negali... Vienas atsisuka ir sako:
- Aš žinau, kaip galima užmigti, na, bet, manau, neverta prasidėti...
- Na, na... Sakyk, gal apsimoka... Juk jau para, kaip nemiegam...
- Na, aš girdėjau, kad reikia pasimylėti...
- Ne, ne... Baik tu, mes gi vyrai... Kaip mes taip?
- Jo, jo... Pabandykim paskaičiuoti iki tūkstančio...
Skaičiuoja ir iki tūkstančio, ir iki trijų... Nepadeda... Nervai neišlaikė vienam... Atsisuko ir sako:
- Na, davai, pasivarom.
Varosi varosi jie, ogi žiūri, kad pro langelį zuikis į juos spokso... Pasimetė lokiai... Gėda pasidarė... Nusprendė pasivyti zuikį ir priremti prie sienos, kad tas visam miškui neišpasakotų... Apjuoks gi...
Vejasi per mišką... Jau ir pavargo, pribėgo prie ežero, jau nedaug liko, kol sučiups žvairį. O žvairys tik strykt į eketę... Tą sekundę ir meška savo leteną įkišo paskui žvairį...
Ir ištraukia meška iš eketės už pakarpos bebrą...
Meška pakėlė bebrą... Žiūri į jį...
O bebras sako:
- Su pyderais nekalbu!!!

***

— Viskas aišku, — sako gydytojas, susipažinęs su ligos istorija, — jums kleptomanija.
— O kas tai yra, — nusigąsta ligonis.
— Tai yra nenumaldomas potraukis vogti, — paaiškina gydytojas.
— Tai ką man dabar daryti?
— Iš pradžių atiduokite mano laikrodį.

***

Sulaukė sūnus pilnametystės, tad nusprendė stoti į jūrininkus. Ateina pas tėvą ir sako:
- Tėvai, turi daugiau gyvenimiškos patirties, patark ką man daryti, ko imtis iškeliaujant.
Tėvas nutaiso protingą miną ir sako:
- Na, rūbai ir visa kita nėra taip jau ir svarbu, duos tau ten aprangą. Bet nepamiršk dviejų dalykų: nubėk į vaistinę ir nusipirk vaistų nuo pykinimo ir prezervatyvų. Žinai, laive siūbuos, supykins, o vaistai labai pravers. Na, o prezervatyvai... Žinai, sustosite dažnai prieplaukose, o sekso visvien norėsis, o mylėtis su pirmomis pasitaikiusiomis ir be apsaugos, pavojinga. Na bet tu didelis, manau, pats supranti. O dabar bėk į vaistinę ir nusipirk ko sakiau.
Sūnus migam į vaistinę ir sugrįžta laimingas su vienu pakeliu prezervatyvų ir vaistų nuo pykinimo.
Tėvas:
- Tu ką, durnas??? Daugiau nusipirk!
Nu ką, grįšta vaikinukas atgal į vaistinę ir dar kartą paprašo to paties vaistininko prezervatyvų ir vaistų nuo pykinimo.
Grįšta. Tėvas visai įsiuto:
- Gi neužteks tau! Žinai, prezervatyvai ten brangūs bus, čia geriau nusipirk. Eik ir nusipirk dar, o jei ne tai pats nutempsiu už ausų.
Na ką, vėl nueina vaikinukas į ta pačią vaistinę, vėl paprašo to paties, bet vaistininkas galų gale neiškenčia:
- Nu vaikinas, tai ko tu ją dulkini, atsiprašant, jei ji tokia baisi????

***

- Daktare, niekaip prašikti negaliu…
- Hmmm… Sakykite, kiek jums metų?
- Aštuoniasdešimt devyneri greitai…
- O jums neatrodo, kad jau pakankamai prišikote?!