- Nep*sk proto.
Vieną vėlyvą vakarą Petriukas stovi kieme ir šaukia:
- Maryte!
Pro langą iškiša galvą užsimiegojęs Marytės tėvas:
- Ji jau miegot nuėjo! Ko reikia, gal aš galiu padėti?
- Ne, man Marytė kaip moteris yra reikalinga!
Po penkių minučių į kiemą išbėga Marytė, apsirengusi mini sijonėliu ir pusiau permatomais marškinėliais.
- Žinai, Maryte, - sako jai Petriukas, - mano sviedinukas įriedėjo į moterų tualetą...
***
Ateina vaikinas i bažnyčia atgailos. Atsiklaupia prie budelės ir sako kunigui:
-Nusidėjau, tėve.
- Pasakok.
-Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o as neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...
Kunigas liepia pasakoti toliau.
- Kartą buvau pas uošve. Lauke smarkiai lijo, as ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošve...
Kunigas klauso toliau.
- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...
Kunigas sako:
- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.