Apie santykius, diedukus ir kunigus

Jis ir ji lovoje.
Skambutis.
Ji pakelia ragelį:
– Alio. Taip. Supratau. Gerai, mielasis.
– Kas skambino?
– Mano vyras…
– Ir ko norėjo?
– Nieko, sakė, kad vėliau grįš, nes žaidžia šachmatais su tavimi.

***

Ateina senas diedukas pas daktarą:
- Daktarėli, daktarėli, ar galit man duot Viagros?
- Taigi, seneli, jums jau 88…
- Ne, man tik labai labai mažą gabaliuką, kad ant batų nesisiočiau…

***

Vaikinas su mergina sėdi parke ant suoliuko ir vaikinas sako merginai:
- Galiu savo dešrelę tavo virtuvėj pasišildyt?
Mergina atsako:
-Negali, aš dabar ten barščius verdu.
O vaikinas atšauna:
- Tai šaukštas grietinės barščiams nepakenks.

***

Atvažiuoja ūkininkas i Kauną, nusiperka žąsį.
Eina Laisvės alėja su žąsim pririšęs pavadėlį.
Prie jo prisistato policininkas.
- Su Žąsim po alėją vaikščioti negalima!
Nustemba ūkininkas:
- A kodel gi?
- Jūsų žąsis atsiprašant – šika.
- O vat ten, prie suoliuko, balandžiai irgi šika, – jiems galima?
- Balandžiai, tai taikos paukštis, jiems galima!
- Nu blet atsiprašant, mano žąsis irgi karo nenori.

***

Du jauni kunigai kalbasi apie išpažintį:
- Baisu, kokias nuodėmes jaunos mergaitės išpažįsta. Man plaukai piestu stojasi pakeldami ir kepurę.
- Ar tu klausykloje sėdi su kepure ant galvos?
- Ne, ant kelių...

***

Sėdi žmogus ant jūros kranto.
Staiga bangos į krantą išmetą auksinę žuvelę.
Žmogelis ją pagauna, ir ji, kaip visada, žmogaus balsu sako:
- Paleisk mane, aš stebuklinga, aš bet kokį tavo norą išpildysiu.
Vyriškis:
- Alaus!!!
Staiga iš tiesų ant kranto atsiranda daugybė alaus.
Vyriškis:
- Oooo, kiek alaus!
Paėmęs žuvelę už uodegos, patranko į akmenį:
- Na va, ir žuvies yra.

***

Vyras su žmona parduotuvėje. Žmona:
– Pasverkite 10 kilogramų kepeninės dešros.
Pardavėja:
– Kam jums tiek daug?
Žmona:
– Šuniukui.
Vyras:
– Kokiam dar šuniukui? Mes juk neturime šuns?!
– Tik nepradėk vėl loti!