Eina gatve mamutas. Prišoko du drambliai, sumušė, atėmė monetas visų nominalų, antsnukį irgi...
Drambliams pasišalinus keliasi mamutas, kruvinas visas, valosi po truputį ir murma:
- Užp*so skustagalviai...
Eina Jonas laimingas Gedimino prospektu su gėlėmis rankose ir sutinka buvusį bendraklasį Jeronimą:
- Labas, kur toks laimingas, Jonai, eini?
- Ai, žinai, bobą su kovo 8 einu sveikint!
- Tai, kad, Jonai, tavo gėlės tai plastikinės!!
- Tai, kad, Jeronimai, ir boba...guminė..
Važiuoja bobutė i turgų ir klausia senelio:
- Ką tau nupirkt?
- Batus.
Bobutė nuperka batus ir sau daug pirkinių. Nueina į vaistinę ir klausia:
- Gal galit duoti dėžę batams įsidėti? Vaistininkė duoda dėžę ant kurios parašyta prezervatyvai 1000 vnt. Įlipa į autobusą bobutė, paaugliai ir klausia:
- Bobut, ar jum ilgai užteks?
- Kai mano diedas taip drožia tai per savaitę suvarys.
Petriukas pasakoja savo suolo draugui:
- Vakar tėtis mane du kartus lupo.
- Už ką?
- Pirmą kartą, kad parodžiau jam pažymių knygelę. Antrą už tai, kad pasakiau, jog tai jo pažymių knygelė...
Trys naujieji rusai aptarinėja savo vaikus:
- Mano tai šaunuolis, nekilnojamu turtu prekiauja. Biznis eina kaip iš pypkės. Neseniai draugui nupirko butą Paryžiaus centre..
- Mano taip pat ne iš kelmo spirtas. Autosaloną atidarė. Prabangiomis mašinomis prekiauja. Neseniai draugui Ferari nupirko..
- Maniškis bankininkyste užsiėmė. Kelis jau bankus atidarė. Draugui suteikė beprocentinį kreditą 30-šimčiai metų.
Čia priėjo ketvirtasis naujasis rusas.
- Apie ką kalbat? Apie vaikus? Maniškis gėjus, velnias. Pas jį butas Paryžiuje, Ferari ir kreditas 30-šimčiai metų. Nesuprantu, kaip jam taip sekasi?
Gyveno karta graži šeima ir turėjo sūnų Petriuką, kuris nekalbėjo, nors jam buvo 6 metai. Kartą Petriukas pasakė vieną vienintelį žodi:
- Močiutė! - Po kelių valandų mirė močiutė. Kitą kartą jis ištarė;
- Senelis! - Ir mirė senelis.
Jau visi išsigando, kad tik jo vardo neištartų ir vėl Petriukas sako:
- Tėtis! - Jau jis išsigando nusiprausė, gražiai apsirengė ir guli, laukia mirties... Staiga į kambarį įlekia žmona ir sako:
- Ko tu čia dabar guli, paštininkas mirė!
Kartą blondinė pagimdė du berniukus. Viena berniuką pavadino Ne Tavo Reikalas, o kitą Protas. Kartą blondinė išėjo į vakarėlį, o vaikus paliko lauke. Protas sako:
-Kaip noriu kaku!
-Eik į krūmą -, pasakė Ne Tavo Reikalas. Protas nuėjo už krūmo šikti, o Ne Tavo Reikalas nuėjo pasivaikščioti. Ne Tavo Reikalas sutinka policinininką. Jis sako:
- Vaikeli, koks vardas?
- Ne Tavo Reikalas.
- Vaikeli, aš kalbu rimtai!
- Ne Tavo Reikalas!
- Vaikeli, kur tavo protas?
- Už krūmo šika...
Geria vilkas su zuikiu miške atsisėdę ir žiūri lapė 600 mersu važiuoja ir gęsta. Užgeso, išlipo, priėjo prie vilko su zuikiu ir sako:
- Sveiki vyručiai, turiu problemą su mašina, gal galėtumėt pažiūrėt, patvarkyt. Skoloj neliksiu.
Nu ką, jie nuėjo sutvarkė. Baigė darbą, lapė sako:
- Galiu atsidėkot trejopai - duodu bonkę degtinės, natūra arba pavežioju po mišką.
Pasirinko degtinę. Sėdi geria ir taip vilkui mintis kilo. Sako zuikiui:
- Klausyk, zuiki, o tu žinai, kas ta natūra?
- Ne, nežinau.
- Gal pasivyk lapę paklausk, kas tas ta natūra. Gal reikėjo ją pasirinkt.
Zuikis pasivijo ir klausia, kas ta natūra. Lapė atsako:
- Matai, zuiki, aš nusiimu kelnaites, "duodu" tau, "duodu" vilkui. Ar aišku?
- Aišku aišku.
Grįžta zuikis pas vilką, sako:
- Sužinojau, kas ta natūra. Ji nusiima kelnaites, "duoda" man, "duoda" tau. Man per didelės, tau per mažos. Gerai, kad bonkę ėmėm!