Komunalinis butas. Virtuvėje stovi vyras, pasidėjęs savo pasididžiavimą ant radiatoriaus ir skaito fizikos vadovėlį. Ateina kaimynas, mato vaizdą ir klausia:
- Tu ką darai?
- Na, aš vat perskaičiau, kad šildomi kūnai plečiasi, o šaldomi – susitraukia. Vat, nusprendėm su žmona išbandyti…
- Pala, o tai kur žmona?
- Kaip tai kur? Šaldytuve!
***
Kaimas. Mergina, atvažiavusi pailsėti, eina prie upės maudytis. Ją sulaiko senutė:
- Graži, tu mergaite…
- Tikrai? Ačiū…
- Ir jauna…
- Mmmm…
- Vaikinai paskui tave, matyt, tik ir telaksto?
- Na, taip…
- Ir nei vienam neatsiduodi, ar ne?
- Neatsiduodu.
- Oi, kaip vėliau pasigailėsi…
***
Lietuviai tarp laidotuvių ir vestuvių mato tik vieną skirtumą: per laidotuves – vienu geriančiu mažiau.
***
Geriausias vyras – valstybės tarnautojas. Kodėl? Nes jis niekada negrįžta pavargęs, o visus laikraščius būna perskaitęs dar ryte.
***
Ruduo. Sanatorija. Pro langą į krentančius raudonus lapus liūdnai žiūri distrofikas:
- Ech… Lapai krenta…. Kiek žmonių užmušė…
***
Atvažiuoja ūkininkas i Kauną, nusiperka žąsį. Eina Laisvės alėja su žąsim pririšęs pavadėlį.
Prie jo prisistato policininkas.
- Su Žąsim po alėja vaikščioti negalima!
Nustemba ūkininkas:
- A kodel gi?
- Jūsų žąsis atsiprašant – šika.
- O vat ten, prie suoliuko, balandžiai irgi šiką, – jiem galima?
- Balandžiai, tai taikos paukštis, jiem galima!
- Nu blyn, mano žąsis irgi karo nenori.