Apie bepročius, gražuoles ir vaikus

Du bepročiai automobiliu paspruko iš ligoninės. Privažiavę sankryžą, sustojo degant raudonai šviesai.
- Graži spalva, - sako vienas. Užsidega geltona.
- Šita irgi graži, - pareiškia kitas.
Užsidega žalia.
- Šita gražiausia, - nusprendžia abu.
Vėl užsidega raudona.
- Et, šitą jau matėme. Važiuokime toliau!

***

- Tau kas nors sakė, kokia tu graži?
- Tu būsi pirmas.
- Ne, nebūsiu.

***

Vaikas išmoko kalbėti ir visi daiktai, kuriuos jis ištardavo, mirdavo. Vieną kartą jis sako:
- Šuo.
Šuo numirė. Kitą dieną pasakė senelė, tai senelė numirė. Tėvas vaikšto, galvoja, kad tik manęs nepaminėtų, kad tik nepaminėtų. O vaikas sako:
- Tėtis.
Tėvas jau atsigulė, laukia sudėjęs rankas kol numirs. Ateina mama ir sako:
- Taigi kelkis, ko čia guli, kaimynas jau numirė.

***

Užrašas ant kailinių parduotuvės vitrinos:
"Gerbiamos moterys, prašome taip giliai nedūsauti. Labai rasoja langai."

***

Sėdi du narkomanai virtuvėj, apsikabinę radiatorių, pučia, pliurpia. Smagu gi. Pro durų plyšį įlenda šuo taksas ir ima iš savo dubens ėsti. Vienas iš jų susimastęs sako:
- Girdi, ar jo kojos ne per trumpos kartais? Mmm?
Kitas, irgi susimastęs po kurio laiko atsako:
- Hmmm... Na, kad ne. Matai, grindis tai pasiekia...

***


Grįžta aštuntokė po pamokų namo ir pasakoja mamai:
- Tu žinai, šiandien mokykloje buvo ginekologė, visas nurenginėjo ir tyrė. Pasirodo, kad mūsų klasėje tik viena mergaitė.
- Aš tikiuosi, kad tai tu?
- Ne, mama, tai mūsų auklėtoja.

***

- Kodėl toks sudaužytas?
- Mušiausi dėl merginos!
- Su kuo?
- Su savo žmona.