Apie blondinę ir žmonas

Skambutis telefonu:
- Čia masažo salonas?
- Taip.
- Ar būtų galima užsakyti pora mergiočių į pirtį?
- Taip galima. Blondinių ar brunečių?
- Ai jokio skirtumo. Tik dar tegu jos paima po dėžę alaus, kiekviena.
- Jokių problemų. Dar ko nors?
- Jooo, o turit bernų?
- Taip turim. Jums kokių – aktyvių ar pasyvių?..
- Ai jokio skirtumo, mes čia planuojam pasipirtint, pagert, pasidulkint ir kokiems nors pederastams į snukį duot.

***

Jauna pora nusipirko butą. Vaikinas prie sienos tvirtina lentynėlę.
Jis:
- Lentyną prie kampukų pakanka tvirtinti vienu varžtu – ten, kur prie sienos. Antrojo, manau, nereikia.
Ji:
- Jeigu yra dvi skylės – reiškia reikia panaudoti abi.
Jis:
- Gerai. Vakare aš tau apie tai priminsiu.

***

Vyksta išprievartavimo bylos tyrimas. Nukentėjusi blondinė.
- Nukentėjusi, gal galite papasakoti, kaip viskas vyko?
- Jis mane užpuolė ir išprievartavo.
- O gal galite detaliau, kaip viskas tiksliai vyko?
- Jis mane grubiai išrengė ir pradėjo prievartauti.
- Kokiu būdu?
- Kaip tai kokiu būdu? Tradiciniu – jis apačioje, aš viršuje.

***

- Vaikeli, užleisk mane atsisėsti, man kojas skauda… – skundžiasi močiutė.
- O jūs vaikystėje leisdavote vyresniems atsisėsti? -klausia vaikinas.
- Tai žinoma.
- Todėl ir skauda.

***

Apklausa. Kokiu automobiliu važiuojate į darbą ir kokiu į užsienį?
Vokietis:
-Į darbą BMW, na, o į užsienį, manau, su Mersu.
Prancūzas:
-Reno į darbą, Pežas į užsienį.
Rusas:
-Į darbą su tramvajum, o į užsienį visai nevažiuoju.
-Na, o jei labai, labai reikia?
-O man nereikia labai, labai.
-Na, o jei žūtbūt reikia????
-O, tada, jei jau žūtbūt reikia, mes važiuojam su tankais.

***

Sėdi vyras prie kompiuterio, žaidžia. Žmona prašo:
- Brangusis, leisk ir man pažaisti.
Vyras atsako:
- Brangioji, turėk sąžinės! Ar aš kada nors prašiau skuduro, kai tu plovei grindis?

***

Ateina vaikinas į bažnyčią atgailos. Atsiklaupia prie būdelės ir sako kunigui:
- Nusidėjau, tėve.
- Pasakok.
- Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o aš neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...
Kunigas liepia pasakoti toliau.
- Kartą buvau pas uošvę. Lauke smarkiai lijo, aš ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošvę...
Kunigas klauso toliau.
- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...
Kunigas sako:
- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.