Apie ginekologus, gėrimą ir Dievą

Ateina moteris pas ginekologą. Ir sako:
- Žinote, daktare, labai keista istorija, bet tiesiog nežinau, kur kreiptis…
- Na, pasakokite….
- Matote… Na, tiesiog kaip čia pasakius. Beveik kiekvieną rytą aš ant pyz*os randu priklijuotą pašto ženklą… Ir nežinau, kaip jis ten atsiranda… Štai pažiūrėkite, jau visą albumėlį surinkau.
Ginekologas pažiūri ir sako:
- Manau, galėsiu jums padėti. Tuojau išrašysiu jums nukreipimą pas okulistą.
- O kodėl?
- Todėl, kad ten ne ženklai, o etiketės nuo bananų.

***

Mokykloje mokytoja vaikams pasiūlo parašyti rašinį tema „Mamą turiu tik vieną”.
Kitą dieną ateina savo rašinio skaityti Marytė:
– Šią vasarą mes su mama atostogavome Ispanijoje. Deginomės ir maudėmės. Ačiū tau, mama, už poilsį. Mamą turiu tik vieną.
Atėjo Jonuko eilė:
– Mes su mama atostogavome kaime. Uogavome ir grybavome. Ačiū tau, mama, už poilsį. Mamą turiu tik vieną.
Skaito Petriukas:
– Vakar aš grįžau namo labai išalkęs. Atsidariau šaldytuvą, o ten radau du butelius alaus. Tai vieną atsidariau ir išgėriau. Po kiek laiko pabudo mama ir liepė man atnešti du butelius alaus. Aš jai ir sakau: „Mama, turiu tik vieną”

***

Vilkas varo per miška, žiūri iš krūmo Raudonkepuraitė (tokia graži,
pabrendus jau…) išlenda ir jį pamačiusi klausia:
- Vilke, vilke, kas ten pas tave taip styro?
- Oi… dar nesuprasi, tau dar nuo lūpų pienas nenudžiūvo… – nuraudo vilkas.
- Oi… tai kad čia ne pienas… – atsakė Raudonkepuraitė ir taipogi nuraudo…

***

Šiaip aš geriu mažai. Kokių 100 gramų ir viskas.
Tačiau po tų 100 gramų manyje pabunda kitas žmogus, o jis, bl, geria tai geria!

***

Mokykloje piešimo pamokos metu vaikai piešia kas ką nori: viena mergaitė – pelę, berniukas – medį, o Petriukas nupiešė… tašką. Mokytoja pamatė ir klausia, kas tai yra?
Petriukas:
-Tai panika!!!
Mokytoja:
-???
Petriukas:
-Suprantate, mano vyresnioji sesuo kiekvieną mėnesį kalendoriuje padeda tašką. Vieną kartą nepadėjo, tai tokia panika namie kilo!

***

Sugalvojo žmogelis savo gimtadienio proga sau plastinę veido operaciją pasidaryti.
Nuėjo pas chirurgus, sumokėjo 5 štukas dolerių, išeina po operacijos savim patenkintas ir priėjęs prie kioskelio klausia pardavėjos:
-Na, atspėkit, kiek man metų?
Pardavėja sako:
- 35.
- Vat ir neatspėjote. Man iš tikrųjų 47,-patenkintas savo išvaizda atsakė žmogelis.
Tada ateina į McDonald’są ir klausia padavėjos:
- Na, atspėkit,kiek man metų?
Padavėja atsako:
- 29.
- Vat ir neatspėjot. Man yra 47,- laimingas sako žmogelis.
Galiausiai autobusų stotelėj prieina žmogelis prie senutės ir klausia:
- Na, atspėkit, kiek man metų?
Senutė sako:
- Žinai, aš truputį neprimatau, bet jeigu man leistum dešimt minučių po tavo klyną pagrabalioti, tai atspėčiau.
- Na gerai,- sutinka žmogelis.
Senutė dešimt minučių graibalioj graibalioj žmogelio organą ir sako:
- 47.
- Obaaa… O kaip tu atspėjai,- klausia žmogelis nustebęs.
Senutė sako:
- Aš McDonald’se tau už nugaros eilėje stovėjau!….

***

Pirmą dieną Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai:
- Tu visas dienas leisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus
ir fermerio šeimą. Už tai aš tau dovanoju 60 gyvenimo metų .
- Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas!“ – supyko karvė. – Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!
Ir Dievas sutiko.
Antrą dieną Dievas sukūrė šunį ir jam pasakė:
- Tu visą laiką sėdėsi prie savo namo vartų ir aplosi visus praeivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų.
- Daugoka lojimui…, -nusivylė šuo. – Man užteks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal.
Dievas ir vėl sutiko.
Ir štai trečią dieną Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam:
- Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu. Skiriu tam 20 metų.
Žmogus supyko:
- Kaip?! Tik 20 metų! Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų,
kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidavė šuo.
Septyniasdešimties man pakaks. Susitarėm?“
- Na, tebūnie kaip tu nori… – atsiduso Dievas.
Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam, valgom ir linksminamės, kitus 40 metų ariam, kad išmaitintumėm šeimą, o paskutinius 10 – sėdim ant suoliuko ir aplojam kiekvieną praeinantį pro šalį…