Apie Joną, laužą ir kiti

2016-06-21

Grįžta Jonas po Joninių namo paryčiais, prilupęs kaip reikiant, vos paeina. Spaudžia skambutį. Žmona atidaro. Abu stovi žiūrėdami viens į kitą kelias minutes - žmona priekaištingai, Jonas nieko nematančiomis akimis. Staiga Jonas kiek krūpteli, akys įgauna žvalumo, pamato žmoną ir sako draugiškai:

- Na tai už-ž-žeik, jei jau atėjai!

- Kodėl senovėje mergos šokinėdavo per laužą?
- Tais laikais depiliatorius dar nebuvo išrastas.

Eina vaikinukas ir mergina pievute, pavasaris, saulutė šviecia, paukšteliai čiulba... Pievoje ganosi karvė ir jautis. Mato: jautis prieina prie karvės, užšoka ant jos ir pradeda dulkinti...
Mergina klausia vaikino:
- Klausyk, nesuprantu, o kaip jautis žino, kad karvė nori?
Vaikinas atsako:
- Jautis turbūt užuodžia...
Mergina ir vėl klausia:
- O tai kas tau yra? Sloga sergi?!

Mokytoja stebi kaip Petriukas nusirašinėja ir sako:
- Tu jau kelintą kartą vis žiūri į Jonuko testą.
Petriukas atsako:
- Aš nekaltas, kad jis taip neaiškiai rašo.