Apie kaimą, mergas ir žydus

Žydų šeima krauna pyragėlius į krepšelį Raudonkepuraitei:
– Dabar klausyk: kai ateisi pas močiute, ji greičiausiai pradės tau virkauti, kad žiema jau artėja, kad stogas prakiuro, kad gyvuliai nešerti tris dienas ir, kad iš viso tu, anūkėle, neįsivaizduoji, kaip sunku senam žmogui vienam gyventi. Bet tu tvirtai laikykis savo: su kopūstais – po tris, su mėsa keturis penkiasdešimt.

***

Vyras ir žmona lovoje naktį. Žmona sako:

- Mielasis! Aš visada buvau įsitikinusi, bet dabar tiesiog noriu išgirsti dar kartą - ar tu mane myli?
Vyras kiek pamąstęs klausia:
- Kiek?
Žmona:
- 3600 dolerių, mielasis. Tai rankinukas pagamintas iš tikros krokodilo odos, labai patinka.
Vyras:
- Gerai.
Po keletos minučių vyras sako:
- Mylimoji mano! Sakiau, kad aš myliu tave, tu gražiausia, pati protingiausia ir vienintelė pasauly moteris?
Žmona kiek pamąsčiusi:
- Kiek?
Vyras:
- Dvi dienos, mylimoji. Pažvejosiu ir grįšiu.

***

Viena draugė sako kitai:
- Kaip tu vis atspėji, kada skalbti? Aš tik išskalbiu, padžiaunu - ir iškart lietus.
- Matai, - atsako pirmoji, - aš ryte atsegu vyrui klyną ir patikrinu: jei tas daiktas kairėje - skalbiu, jei dešinėje - ne.
- O, kaip paprasta! - sušunka pirmoji ir išlekia.
Sekantį rytą atbėga ir klausia:
- Atsegiau saviškiui ir nežinau, ką daryti - daiktas stovi per vidurį! Skalbt ar ne?
Pirmoji:
- Kvaile, kas gi skalbia per šventes??

***

Išleidžia ūkininkas sūnų mokytis į miestą. Tas grįžta po mėnesio ir pasako tėvams, kad kurs šeimą. Na, ūkininkai iškelia kaime vestuves pagal senas tradicijas, žodžiu vestuvės kaip reikiant. Įsibėgėjus vestuvėms ūkininko žmona sako vyrui:
- Tėvai, a tėvai, žiūrėk, kiek marti geria...
- Aiii, nieko... Svarbu būtų laimingi... 
Na, vestuvės jau įkarštyje, visi išeina į kiemą pakvėpuot grynu oru ir vėl ūkininko žmona kreipiasi į vyrą:
- Tėvai, a tėvai, žiūrėk, mūsų marti rūko...
- Aii, nieko... Svarbu laimingi būtų... 
Na, pusiaunakty visi išsiskirsto, nutaria ūkininkai pažiūrėt pro rakto skylutę kaip sekas jų sūnui, čia gi kaime lyg niekur nėjo, nieko nebandęs... Pirma pažiūrėt lenda motina...
- Tėvai, aaa tėvaiii, ji į burną ima...
- Aiiii, niekoo, gal rūkyt mes...

***

Moteris naktį sapnuoja košmarą, garsiai rėkia ir pažadina vyrą.
- Kas nutiko, brangioji? - klausia jis.
- Aš sapnavau, kad mane vijosi žmogėdros, o priešais mane buvo skardis. Aš neturėjau kito pasirinkimo - šokau žemyn. Bet, laimei, man pavyko sugriebti už medelio, augančio iš uolos... Ir po to aš atsibudau.
- Na matai, tu išsigelbėjai. O dabar paleisk medelį.

***

- Kūlverstuk, ar girdi mane!?!
- Visai nejuokinga, Gena.

***

Kaimas. Mergina, atvažiavusi pailsėti, eina prie upės maudytis. Ją sulaiko senutė:
- Graži, tu mergaite…
- Tikrai? Ačiū…
- Ir jauna…
- Mmm…
- Vaikinai paskui tave, matyt, tik ir telaksto?
- Na, taip…
- Ir nei vienam neatsiduodi, ar ne?
- Neatsiduodu.
- Oi, kaip vėliau pasigailėsi…