Apie katinus, žydus ir cirkininkus

– Panele, ko jūs į mane taip žiūrite, lyg jūsų tėvai būtų į užmiestį išvažiavę?

***

Jeigu mergina klausia vaikino ar ji jam neatrodo apkūni, nepakanka atsakyti „Ne“. Rekomenduotina nutaisyti veido išraišką, kuri spinduliuotų nuoširdžia nuostaba, kad toks klausimas iš viso yra įmanomus. Idealiu atveju – pastebimai krūptelti iš netikėtumo.

***

Du žydai, senas ir jaunas, vaikšto po kapines. Senas:
– Čia guli Abramas Rabinovičius. Tai buvo nuostabus žmogus. Taip norėčiau atgulti šalia jo.
– O Čia guli Moisė Chaimovičius. Tai buvo tiesiog šventas žmogus. Būtų tiesiog nuostabu atgulti čia, šalia jo.
Jaunas:
– O Žinot, aš norėčiau atgulti šalia Saros Abramovič!
– Betgi ji dar gyva.
– Va būtent.

***

Porutčikas Rževskis užeina į viešnamį, išsirenka jam tinkančią damą ir smaginasi. Po valandos, pasismaginęs rengiasi ir smunka pro duris. Dama:
– Porutčike! O pinigai!?!?!?
Porutčikas:
– Madam! Karininkai pinigų neima!…
Ir aukštai pakėlęs galvą išeina pro duris.

***

Auksinė katino taisyklė: nebūna uždarytų durų. Būna per tylus „miau“.

***

Tėtis apšaukė mamą, mama apšaukė sūnų, sūnus apšaukė katę, katė visiems prišiko į batus. Pabaiga.

***

Susitinka du cirke kartu dirbę vyrai. Buvęs akrobatas klausia buvusio pilvakalbio iliuzionisto:
– Kuo dabar užsiimi?
– Dirbu gyvūnų parduotuvėje.
– Ir kaip sekasi?
– Puikiai. Lengvai įrodau, kad visos mūsų papūgos lengvai mokosi kalbėti.