Apie keiksmažodžius, kunigus ir žydus

Žydų šeima krauna pyragėlius į krepšelį Raudonkepuraitei:
– Dabar klausyk: kai ateisi pas močiutę, ji greičiausiai pradės tau virkauti, kad žiema jau artėja, kad stogas prakiuro, kad gyvuliai nešerti tris dienas ir, kad iš viso tu, anūkėle, neįsivaizduoji, kaip sunku senam žmogui vienam gyventi. Bet tu tvirtai laikykis savo: su kopūstais – po tris, su mėsa keturis penkiasdešimt.

***

Gyvenimas mūsų name tekėjo ramia vaga... Iki tol, kol žmona nepastebėjo, kad kaimynė plauna laiptinę su mano apatiniais...

***

Petriukas labai smarkiai keikiasi, keikiasi visur, namie, mokykloj, gatvėj,tėvai nežino ką daryti. Na ir tėvas sako:
- Petriuk, tavo gimtadienis rytoj, bus daug svečių, jei tu nesikeiksi, aš tau dviratį padovanosiu. Petriukas sutinka. Susirinko visi, sėdi prie stalo, o aplink gimtadienio tortą skraido musė. Petriukas žiūrėjo žiūrėjo ir tik capt rankom - priplojo musę:
- Pi**iec dviratukui, bet tu k**va negyvensi.

***

Ateina žmogeliukas pas daktarą. Daktaras:
- Nusirenkite. - net nepakėlęs akių, į pacientą. Paima zelionkos prieina prie paciento ir nudažo jo vieną kiaušinį žaliai, tuomet grįžta prie stalo ir kažką užrašęs į ligonio istorijos kortelę paduoda pacientui ir liepia nueiti į kitą kabinetą.
Na žmogelis nueina, ten kitas daktaras, atsiverčia kortelę perskaito rimtu veidu ir liepia vėl nusirengti.
Žmogelis vėl visas nusirengia, daktarėlis paima “margancovkę” ir nudažo kitą kiaušinį raudonai, kažką parašo į kortelę ir siunčia grįžti į ankstesnį kabinetą. Žmogelis išeina iš kabineto ir neištvėręs nutarė paskaityti, kas toje ligonio kortelėje parašyta, atsiverčia ir mato:
“Sveikinu jus kolega su Šv. Velykom”.
“Dėkui jus taip pat”.

***

Gyveno bobelė jau paskutines savo dieneles. Apsilankė pas ją fėja ir sako:
- Bobele, gyvenai visą gyvenimą dorai, išpyldysiu tavo tris norus.
Pamąstė bobelė ir sako:
- Noriu būti jauna, noriu būti graži...
Begalvodama trečią norą, ji prisiminė savo numylėtą katiną ir sako fėjai:
- Noriu, kad mano katinas pavirstu į gražuolį vyrą ir mane labai mylėtų.
Na, fėja jau įpusėjo pyldyti norus, o tas katinas prieina ir sako bobelei:
- Tai ką, boba, dabar visą gyvenimą gailėsiesi, kad mane jaunystėje iškastravai.

***

Šventikas, važiuodamas mašina, tolumoje pamato vienuolę. Sustoja ir siūlo ją pavežėti iki vienuolyno. Vienuolė įsėda į automobilį. Šventikas visą kelią žvilgčioja į vienuolę ir staiga deda jai ranką ant kelio. Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
- Atleiskite, sese, bet juk instiktai tokie stiprūs...
Šventikas nuima ranką, tačiau po kurio laiko vėl paliečia vienuoles kelį. Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
Šventikas vėl atsiprašo. Tai pasikartoja keletą kartų. Pagaliau jie atvyksta į vienuolyną. Ten šventikas atsiverčia Bibliją , susiranda 129 psalmę ir skaito: "Ieškok aukščiau, ir rasi tiesą."

***

Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti.
Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glausty...tis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
- Mieloji, katinas namie?
- Na, taip, o ką?
- Pakviesk tą py**rą prie telefono, aš pasiklydau