Apie ligas, vestuves ir Čapliną

– Ar ponas jau grįžo iš rytinio pasijodinėjimo? – klausia kambarinė liokajaus.
– Dar ne, bet greitai pasirodys. Jo arklys jau čia.

***

Kartą Čaplino paklausė:
– Kur jūs norėtumėte patekti po mirties: į rojų ar į pragarą?
– Klimato požiūriu – į rojų, o draugijos – į pragarą, – atsakė šis.

***

– Šiandien benzinas pabrangęs, – sako operatorė vairuotojui.
– Tada įpilkite man vakarykščio.

***

Instruktorius mokinei:
– Panele, kodėl pervažoje nenorėjote praleisti traukinio? Jei nebūčiau nuspaudęs stabdžių…
– O kodėl aš jam turėjau užleisti kelią? Juk jis artėjo iš kairės!

***

Jauna mama pasakoja savo draugei:
– Vakar mes mokėme savo sūnelį vaikščioti.
– O kam? – stebisi draugė. – Negi jūs neturite mašinos?

***

Mama sako dukrai:
– Dukrele, tu išteki nepagalvojusi.
– Mamyt, tu gi pati sakei, kad man dar anksti galvoti apie vedybas.

***

– Daktare, mano vyras rimtai serga. Kartais aš jam ištisas valandas ką nors pasakoju, o jis, pasirodo, negirdi nė žodžio.
– Tai ne liga, gerbiamoji. Tai tiesiog Dievo dovana!