Apie malalietką, svajonių miestą ir kiti

2014-09-24

Tamsoje nusirenginėja mergina. Vyras klausia:
- Kiek tau metų?
- Trylika.
- O Dieve. Tai dink iš čia!
- Ojojoj, kokie mes prietaringi!

Aš nuo mažens domėjausi geografija ir norėjau apsigyventi mieste, turinčiame įdomų, iš dviejų žodžių susidedantį pavadinimą, pavyzdžiui, Buenos Airėse, Los Andžele, Monte Karle. Mano svajonė dalinai išsipildė... Dabar gyvenu Kazlų Rūdoje!

- Petrai, nepamiršk nupirkti pieno, girdi?!
- Girdžiu girdžiu...
- Pieno, neriebaus, 0.5% riebumo, nesupainiosi?!
- Na, nesupainiosiu, nesupainiosiu...
- Ir ne starkos, kaip praeitą kartą, niekše tu, o pieno, įsiminsi?!
- Na aišku, įsiminsiu...
- Ir ne Pelyno trauktinę, kaip užpraeitą kartą, zaraza, supratai?!
- Na supratau, Maryte, supratau...
- Na, gerai jau, eik...
Po 10 minučių parduotuvėje:
- Ko ji prašė nupirkti - starkos ar Pelyno trauktinės? Ai, negalvosiu, paimsiu ir to ir ano...

Vidury nakties mažame miestelyje kilo gaisras. Ugniagesių ekipažas vyksta jo gesinti.
- Velniškai tamsu, nematau, kur važiuoti, - skundžiasi vairuotojas ugniagesys.
- Neskubėk, palaukime, kol geriau įsiliepsnos.