Apie medelį, hemarojų ir kiti

Moteris naktį sapnuoja košmarą, garsiai rėkia ir pažadina vyrą.
- Kas nutiko, brangioji? - klausia jis.
- Aš sapnavau, kad mane vijosi žmogėdros, o priešais mane buvo skardis. Aš neturėjau kito pasirinkimo - šokau žemyn. Bet, laimei, man pavyko sugriebti už medelio, augančio iš uolos... Ir po to aš atsibudau.
- Na matai, tu išsigelbėjai. O dabar paleisk medelį.

Jaunuolis su mergina sėdi ant suoliuko. Jaunuolis labai kuklus. Na, o merginai norisi, kad jaunuolis ją pabučiuotų, ji ir sako:
- Oi, man skruostą skauda!
Jaunuolis bučiuoja ją į skruostą.
- Na kaip, dabar skauda?
- Ne, neskauda.
Po kiek laiko:
- Oi, man kaklą skauda!
Jis tik čmok jai į kaklą:
- Na kaip, skauda?
- Ne, neskauda.
Šalia sėdi senis ir klausia:
- Jaunuoli, jūs nuo hemorojaus negydote?

- Tėti, tėti, o kas yra piderastas?
- Pameni, aš zonoj sėdėjau prieš 2 metus?
- Pamenu, tai kas?
- Ateina prie manęs toks didelis dėdė ir sako: "Davai tu nusisuk, o aš tau įstatysiu pusę savo "fiodoro", gausi už tai duonos, saldainių, cigarečių..." Sakau: "Nu davai..."
- Nu ir kas, ir kas? Tėti, pasakok gi!
- Įstatė jis man visą savo "fiodorą" ir nieko nedavė. Argi jis po viso to ne piderastas?

Eina du draugai. Vienas sako:
- Davai tu suėsk šūdą už 100 litų!
- Nu gerai...
Suėdė šūdą. Kitas draugas pradėjo galvoti, kad jam reikėtų susigrąžinti savo 100 litų. Tad jis ir sako:
- Davai aš suėdu šūdą už 100 litų?
- Nu gerai...
Eina abudu, vemia... Vienas pagalvojo ir tarė:
- O tu negalvoji, kad mes už dyką šūdo prisiėdėm?