Apie parašiutistus, klaustrofobiją ir kiti

Krenta parašiutistas. Traukia už žiedo, bet parašiutas neišsiskleidžia. Bando išskleisti atsarginį parašiutą, bet tas irgi neišsiskleidžia. Nu, galvoja - pražuvau... Krenta toliau... Jį pasiveja kitas toks pat parašiutistas. Klausia:
- Ar tau žmona parašiutą krovė?
- Taip.
- Nu, man irgi. Nutarė atsikratyti, bjaurybė...
Krenta abu toliau. Žemė vis artėja... Staiga pro juos didžiuliu greičiu prašvilpia dar vienas parašiutistas, rėkdamas: "bl** ŽMONA na**i. J*****mat!!!". Tie du parašiutistai susižvalgo, ir vienas jų sako:
- Nu ir reikia gi taip žmoną užveikti, kad ji vietoj parašiuto plytų prikrautų!

Klaustrofobija - tai uždarų patalpų baimė. Pavyzdžiui, einu į parduotuvę alaus ir bijau, kad bus uždaryta.

Mama klausia Marytės:
- Kaip matai su naujaisiais akiniais?
- Gerai, tėte...

- Kaip tavo dukrai gyvenimas susiklostė?
- Puikiai. Vyras myli, kailinius perka, po kurortus vežioja.
- O sūnui?
- O sūnui bjaurybė papuolė. Tai jai kailinius pirk, tai į kurortą vežk.