Apie pasakas, karius ir dešras

Leitenantas klausia kareivio:
– Mokate plaukti?
– Taip, pone leitenante.
– O kur išmokote?
– Vandenyje.

***

Pardavėjas klientui:
– Šį paltą jūs galėsite nešioti bet kokiu metų laiku.
– Ir esant šiltam orui? – klausia pirkėjas.
– Savaime suprantama. Per vasaros karščius nešiokite jį persimetęs per ranką.

***

Parduotuvėje:
– Kokia čia dešra „Paršelio džiaugsmas“?
– Labai gera kalakutienos dešra! – atsako pardavėjas.
– Tai kodėl toks pavadinimas?
– Todėl, kad paršelis džiaugėsi, jog ne jį papjovė.

***

Mano geriausias vaikystės prisiminimas yra, kai aš užmigdavau ant sofos, o prabusdavau lovoje galvodamas: „Oho, aš sugebu teleportuotis.“

***

Mergina atėjo į sakyklą ir sako:
– Atleisk, dvasiškasis tėve, kad nusidėjau.
Kunigas:
– Ką padarei, dukra?
Mergina:
– Aš buvau išpuikusi: dukart į dieną pažiūriu į veidrodį ir pasakau sau, kad esu labai graži.
Kunigas pasisuko, kurį laiką žiūrėjo į merginą ir tarė:
– Mano dukra, turiu tau gerų žinių. Tai nėra nuodėmė… Tai paprasčiausiai klaida.

***

– Mano šuo pabėgo iš namų… – skundžiasi vyrukas draugui.
– O tu jį skriaudei? – klausia draugas.
– Neskriaudžiau, tik sukomandavau „Tarnaut!“, ir jis išėjo į kariuomenę…

***

Manote, kad visos pasakos prasideda nuo žodžių „Gyveno kartą…“? Labai klystate. Pačios tikriausios pasakos prasideda nuo žodžių „Brangioji, mes su draugais po porą buteliukų alaus išgersim ir tuoj pat namo!“.