Apie sielas, ufonautus ir kiti

Dvi dvasios slampinėja po kapines ir pamato už vartų motociklą.
- Pasivažinėjam?
- Kodėl gi ne? Tu sėsk ant motociklo, o aš tuoj atbėgsiu.
Tai tarusi dvasia dingsta kapų tyloje, bet netrukus grįžta nešina dviem paminklais.
- Kam jie tau?
- Be dokumentų gal nevažinėsim?

Ufonautai nusprendė užmegzti kontaktą su Žeme. Prie miško nusileido ufonautų specialistų būrys, apsižvalgė aplink – pora vyrų degtinę geria. Vienas ufonautas prie jų prieina ir prisistato:
- Sveiki, aš Sklinsas...
Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako:
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Ufonautas sugrįžta pas saviškius ir papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus:
- Sveiki, aš Sklinsas...
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ufonautas prieina prie vyrų:
- Sveiki, aš Sklinsas, aš atskridau iš Dvynių galaktikos, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su žemiečiais.
- Jonai, Sklinsui daugiau nepilk...

Universitetas. Stojamieji egzaminai. Egzaminuotojas klausia stojančiojo:
- Ir pabaigoje, sakykite, kodėl jūs nutarėte stoti į mūsų universitetą?
Stojantysis:
- Tėvai, neužduok kvailų klausimų...