Apie šiuolaikinius vaikus, suvalkiečius ir kiti

Pas suvalkiečių šeimą į svečiu atvyko giminės. Ant stalo – tik nepjaustytas duonos kepalas. Svečiai sėdi, kantriai laukia. Balsas iš virtuvės:
– Petrai, vištą jau nešt?
– Ne, Zita, palauk dar, duona dar nesuvalgyta.
Svečiai susižvalgė ir greitai pradėjo valgyti duoną. Kai ant stalo liko tik trupiniai, šeimininkas šūktelėjo:
– Zita, nešk vištą!
Zita atnešė vištą, pastatė ant stalo ir ta greitai sulesė visus trupinėlius.

***

Viena moteris ištekėjo jau šeštą kartą. Po mėnesio susitinka su drauge ir ši klausia:
– Na, ir kaip tavo naujasis vyras?
– Švedas? Jis puikus. Nuo šiol tekėsiu tik už švedų.

***

Skelbimas ant dirbtuvės durų: "Remontuoju viską. Belskite – skambutis neveikia."

***

Kad vaikai greičiau išmoktų daugybos lentelę, vertėtų ją spausdinti ant alaus etikečių.

***

Vilniaus benamiai išėjo protestuoti prieš naująsias technologijas. Jų teigimu, dėžėse nuo plokščiaekranių televizorių visiškai neįmanoma miegoti.

***

- Bl, bl… Kaip mane viskas už#%o… Kas dieną – tas pats per tą patį, tas pats per tą patį… Nu n@# tokį gyvenimą…
– Dukrele, ar jau suvalgei pusryčius? Paskubėk, į darželį pavėluosim!

***

Susitinka du turtuoliai, vienas giriasi:
– Žiūrėk, kokį kaklaraištį nusipirkau už 1500 eurų.
– Nerimta, draugeli, aš žinau, kur lygiai tokius pat pardavinėja už 2000 eurų.