Apie skraidymą, internetą ir seimūnus

Pociūnų aerodromas, prie lėktuvo krapštosi pilotas. Prieina iš kažkur atsiradę diedukas su bobute. Diedas:
– Klausyk, sūneli, mums jau virš 80 metų, bet mes niekad neskraidėm lėktuvu. Pavažinėk, ką?
Pilotas pagalvojo, sako:
– Gerai, bet su viena sąlyga – jeigu iš baimės pradėsi rėkt, tai nusileidus turėsi man 500 Eur sumokėt. Tinka?
– Tinka.
Įsisodino juos pilotas į lėktuvą, pakilo. Na ir pradėjo jis visą „privalomą programą“: aukštyn ratais, suktukas, mirties kilpa… Senis sėdi – tyli, nė garso. Pabodo pilotui po pusvalandžio, sako per mikrofoną:
– O tu, seni, kietas. Negi visai nebuvo baisu?
Diedas:
– Nu, buvo momentas…
– Koks?
– Kai babcė iškrito…

***

Grįžta vyras po darbo namo. Sveikinasi su žmona:
– Labas, brangioji, kaip diena praėjo? Ką nuveikei?
Žmona:
– Oi, nusiplūkiau visai – pyragą iškepiau, langus išvaliau, šunį pasivaikščioti išvedžiau, skalbinius išskalbiau, va dabar sėdžiu – kojines mezgu. O jeigu tu dar ir rytoj už internetą nesumokėsi – aš tave nužudysiu.

***

Buvau aną savaitės klasės susitikime, dešimt metų po baigimo. Kažkoks košmaras – veidai išpurtę, šeriais apaugę, alaus pilvai pūpso… O apie bachūrus tai iš vis geriau patylėsiu…

***


Mergina pakvietė vaikiną vakarienei ir susipažinti su jos šeima. Sėdi prie stalo, tėvas:
– Andriau, ko nors stipresnio gal?
– Ne, dėkoju, aš negeriu.
– Hm… Tai nuobodu Jums su Astute bus…

***

– Turbūt paliksiu savo vyrą. Nuo to laiko, kai jis tapo Seimo nariu, nieko daugiau nedaro, kaip tik atsistoja prie lovos ir visą vakarą pasakoja, kokį malonumą tuoj patirsiu.

***

Iš supermamų forumų:
– Ką daryti, jeigu mano vyras atšalo?
– Laidoti.

***

Nesmagu – tai kai grįžęs vakare namo nieko naujo internete nerandi, nes viską jau peržiūrėjai darbe.