Apie ūkininkus, sekretores ir dukras

Pasisamdė ūkininkas berną ūkio darbams nudirbti. Pasiuntė ropių rauti, tas grįžta po kiek laiko, parneša murzinų ropių glėbį. Ūkininkas susinervinęs:
– Na kas taip daro? Jeigu pasiunčiau ropių rauti, tai ne tik išrauti jas reikia, bet ir nuvalyti, tada į pintinę sukrauti, o pintinę į rūsį nunešti!
Bernas:
– Supratau, viršininke, atsiminsiu.
Kita dieną, ūkininkas su bernu ėjo tvarto mėžti. Kažkaip kojos susipynė, paslydo – paukšt ant žemės ir guli. Nori stotis – o koja išnarinta, skauda nesvietiškai. Rėkia bernui:
– Daktarą kviesk!
Išlėkė bernas iš tvarto. Nėra pusvalandį, nėra valandą, parbėga uždusęs už pusantros valandos:
– Viršininke, viskas sutvarkyta! Daktaras važiuoja, grabą užsakiau, duobkasiai duobę kasa, einu dar su kunigu susiderėsiu, bet čia ilgai netruks!

***

Žmogaus brandos stadijos:
1) Bijo Fredžio Kriugerio
2) Juokiasi iš Fredžio Kriugerio
3) Pilnai supranta Fredį Kriugerį

***

Kas kartą, kai man šauna kokia nors geneali mintis, galvoje pasigirsta tylus ir ritmingas spragsėjimas. Spėju, mano angelas sargas nervingai bando žiebtuvėliu prisidegti cigaretę.

***

Ateina į biurą direktorius ir sako sekretorei:
– Nuo šiandien aš tave atleidžiu!
O sekretorė nei kiek neišsigandusi:
– Su tokia siaura specializacija (rodo į savo liemenį), plačiu akiračiu (rodo į sėdmenis) ir toookiais dokumentais (nužvelgia krūtinę) – šiandien pat darbą susirasiu, o tu su savo silpnu charakteriu (rodo sulenktą suglebusį pirštą) – gali iš vis sekretorės neturėti!

***

Pilname autobuse vyras nesėkmingai bando pažymėti bilietą. Moteris priekyje jo:
– Jaunuoli, jūs jau trys stotelės ant manęs gulite, o įkišti negalite!
– Aš gi nekaltas, kad jis susiraukšlėjo!

***

Kai bus mano vestuvės, pakviesiu 300 svečių, o ant stalo nebus jokio alkoholio. Pasamdysiu kokį nors tipą, kuris paslapčia iš po stalo stumdys alkoholį svečiams. Šventė turėtų atsipirkti su kaupu.

***

– Aš tau parodysiu, kaip mano dukrą bučiuoti!
– Ačiū, aš ir pats moku.