Apie žiemą, vyrus ir dovanas

Urtė mato savo draugą besikapstantį eketėje.
– Henrikai, ar įlūžai?
– Ne, žiema mane užklupo besimaudant.

***

Ateina bičiukas į tūliką. Nusimauna kelnes, pritupia... Staiga girdi:
- Labas!
Bičiukas:
- Nu labas!
- Kaip sekasi?
- Gerai viskas.
- Ką darai ?
- Šiku!
Paskui girdi:
- Tu man atleisk, aš tau perskambinsiu, nes kažkos durnelis iš kitos kabinos į mano klausimus atsakinėja.

***

Vyras ir moteris guli lovoje ir spokso į lubas.
Moteris masto:
„…tyli… nenori kalbėtis… turbūt jis manęs nebemyli… tai
santykiai… garantuotai turi kitą…”
Vyras masto:
„Musė… Musė ant lubų… Каipgi ji ten išsilaiko… savo mažom kojytėm?”

***

- Brangusis, ką padovanosime sūnėnui? Juk 14-a sukako.
- Gal ką nors originalaus? Pavyzdžiui, pripučiamą moterį.
- Na, tu ir "originalus"! Berniukas juk toks santūrus, inteligentiškas...
- Tada pripučiamą moterį su akiniais!

***

- Petriuk, kuo dirba tavo tėveliai? - klausia mokytoja.
- Mano mama neturi darbo.
- Na, o tėtis?
- Mano tėtis miręs.
- O ką jis darė prieš tai?
- Mmm, pamėlynavo ir apkakojo kilimą.

***

04:50 - Jėga! Dar galiu pamiegoti.
06:45 - Jau greit keltis...
06:57 - Suskaičiuoju iki trijų ir keliuosi!
Vienas... Du...
10:40 - Š*das!!!

***

Vyras žiūri į nėštumo testą ir atmintyje jam sukyla vaikystė, kuomet mama, maudama jam pėdkelnes, sakydavo:
- Atmink, sūnau, dvi juostelės - tai šikna!