Apie žmonas, šefus ir pareigūnus

Kalbasi dvi draugės:
- Vyras norėjo meilužę įsitaisyti... Vos atkalbėjau. Sakau, brangu, neištempsim. Geriau, sakau, aš įsitaisysiu meilužį, papildomas litas gi namuose pravers.

***

Kalbasi dvi mokinukės:
- Tau patinka Romas iš trečios laiptinės?
- Nelabai... Vakar užsuko pas mane, kolos buteliuką atsinešė, o kiek pretenzijų: papai maži, užpakalis šaltas...

***

- Kur tu pirmiausiai žiūri, kai pamatai gražią moterį?
- Ar manoji nežiūri.

***

Vėlus vakaras. Skambutis į duris. Žmona atidaro, už durų – vyras programuotojas. Girtas kaip maišas, striukė suplėšyta ir ištepliota, po akim mėlynė. Vos laikosi įsikibęs į staktą ir sako:
- Nu, ir kaip tau mano naujas skinas?

***

- Kaip tavo dukrai gyvenimas susiklostė?
- Puikiai. Vyras myli, kailinius perka, po kurortus vežioja.
- O sūnui?
- O sūnui bjaurybė papuolė. Tai jai kailinius pirk, tai į kurortą vežk.

***

Sustabdė naktį policininkas girtą žmogelį ir klausia:
- Pilieti, kur taip skuodi vidury nakties?
- Į paskaitą, pareigūne.
- Ką čia nusišneki... Kas skaito paskaitas tokiu metu?
- Mano žmona, pareigūne!

***

Gyveno vienoje šeimoje buldogas, kuris baisiausiai knarkdavo. Atėjo į svečius pas šeimininkę kartą kaimynė.
- Kaip tu gali ištvert tokį knarkimą?
- O ką bedarysi?
- Yra senas liaudiškas būdas. Paimk kokį nors kaspinelį ir užrišk ten, na tu supranti... Turėtų nustot... Paėmė šeimininkė seną raudoną dukters kaspiną, užrišo - tas ir nustojo knarkt. Vakare grįžta girtas kaip pėdas vyras, krenta į lova ir irgi ima knarkt. Moteriškė jau patyrus, vyrui irgi užrišo raudoną kaspinėlį. Iš ryto pachmielnas vyras atsikelia, nueina į tuliką, ir pamato gražų raudoną kaspinėlį užrištą vietoj, kurioj jis to mažiausiai tikėjosi. Pasimetęs išeina iš tualeto, ir pamato, kad šuo irgi su kaspinu. Pasimetęs jis pakrapšto galvą ir taria buldogui:
- Aš tiksliai nepamenu kur mes su tavim vakar trankėmės, bet pirmą vietą tai tikrai laimėjom...

***

Pardavėjas, sekretorė ir jų šefas eidami pietauti rado senovinę aliejaus lempą. Jie ją patrynė ir lauk išlindo dvasia.
- Ačiū, kad mane išleidot... Dabar aš išpildysiu po vieną jūsų norą, - tarė dvasia.
- Mano pirma! Mano pirma! - nekantravo sekretorė. - Noriu į Bahamus: plaukioti jachta, apsipirkinėti ir neturėti jokių bėdų...
Pūūūf!... Ir ji dingo...
- Dabar mano! Dabar mano! - suskubo pardavėjas. - Noriu į Havajus: ilsėtis paplūdimy su asmeniu masažuotoju ir gerti begalę Pina Coladų...
Pūūūf!.. Dingo ir jis...
- Ok, dabar tavo eilė! - sako dvasia susimąsčiusiam šefui.
Šefas:
- Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pietų...
Moralas: Visada leisk šefui kalbėti pirmam!