Apie zodiako ženklus ir narkomanus

Mama dukrai:
- Ieva, eisi į kiemą pažaist?
- Eisiu, tik Fublę pasiiimsiu...
- Ką tokią?
- Lėlę savo, va žiūrėk, - rodo mamai baisią lėlę.
- Fūū ble...
- Tikrai taip, matai kokį gerą vardą jai tėtė davė!

***

Lekia Mikė Pūkuotukas ir Knysliukas lauku net dulkės rūksta.
—Kur mes taip skubam, Mike? — klausia Knysliukas.
—Pas triušį į svečius! — paaiškina Pūkuotukas.
—O jis mūsų laukia? — klausia Knysliukas.
—Žinoma, kad laukia! Ką tik skambino, sako, orkaitė jau įkaito, įdaras padarytas, garnyras paruoštas, kur gi tas tavo paršelis?

***

Stovi žolės prisirūkęs narkomanas prieš veidrodį ir stebisi:
- Ir ten aš… Ir čia aš…
Tuo metu pasigirsta durų skambutis.
- Kas ten?
- Aš!
- Va, ir ten aš…

***

- Pasiruoškite blogiausiam!
– Gydytojau, aš mirsiu?
– Ne, rytoj – į darbą!

***

Sūnus klausia tėvo:
– Tėte, o teisybė, kad aš mamos pilvelyje gyvenau 9 mėnesius?
– Jo. O prieš tai 30 metų mano kiaušuose.

***

Vyras komandiruotėje, o žmona su meilužiu vartosi lovoje…. Tik staiga girdi, kad kažkas raktais namų duris rakina: Meilužis:
- Kas ten toks?
- Kas kas. Vyras, bl, kas dar… Raktų daugiau niekas neturi… Davai greitai slėpkis!
- Kur aš čia pasislėpsiu?
- Na bėk į virtuvę, stovėk, kaip Leninas, aš pasakysiu, kad tu statula!
Meilužis pabėgo į virtuvę ir atsistojo. Užeina vyras:
- Brangioji, aš namie! Išalkau kelionėje, noris ko nors paėst…
Užeina į virtuvę:
- Brangioji, kas čia per …. ?
- O aš vat statulą nupirkau. Girdėjau, kad pas mūsų kaimynus, pas Onuškėlių šeimyną, tokia pati stovi. Vat nusprendžiau ir aš tokią įsigyti. Graži, taip?
- Jo, normaliai…
Na, pavakarieniavo jie, seksu užsiiminėjo ir galiausiai žmona užmigo.
Naktį vyras atsikelia, tyliai eina į virtuvę, atidaro šaldytuvą, išima kumpį ir sūrį, daro didžiulį skanų sumuštinį, įstato jį burnon vyrui, atliekančiam statulos vaidmenį, ir sako:
- Blia, broliuk, pavalgyk… Aš pas Onuškelius 2 dienas stovėjau – nei vienas šiknius nesusiprotėjo manęs pamaitinti!

***

Kaip zodiako ženklai eina na*ui, kai juos pasiunčia:

Avinas eina na*ui kaip tikras avinas – tylėdamas, piktas, tvirtu žingsniu, užtikrintai ištiestais pečiais.

Jautis su siaubu paklaus – “kaip tai na*ui?” Ir bėgs visiems skųstis, kad jį pasiuntė. Taip taip, na*ui. Įsivaizduojate, a? Kaip dabar jaustis? Bet galų gale vis tiek nueis, išdidžiai kinkuodamas galvą ir piktai burbėdamas sau po nosimi.

Dvyniai na*ui neina. Nu tiesiog neina ir viskas. Jie lieka ir priekaištingu žvilgsniu žiūri į pasiuntusįjį. Galų gale tas, kuris pasiuntė, na*ui eina pats.

Vėžys susinervins ir pasistengs išsiaiškinti, ar tikrai jį pasiuntė būtent na*ui? O jūs įsitikinęs? O gal vis dėlto? Na taip taip taip, suprantu. O gal nereikia? Ir kaip jautis – galų gale nueina, bet išdidžiai.

Liūtas eina na*ui. Juk jį pasiuntė? Pasiuntė. Reiškia, reikia atsakingai vykdyti tai, kas pavesta. Kai nueis – būtinai atsiųs ataskaitą apie užduoties įvykdymą.

Mergelė verks. Tada ji dar paverks. O paskui tiesiog paverks. Tada neužtikrintai pajudės nurodyta kryptimi, pakeliui sustodama paverkti. Nueis negreit, bet tikrai nueis.

Svarstyklės pasiųs na*ui tą, kas jas pasiuntė ir įsistebeilys į jį su susidomėjimu. Jeigu pasiuntusysis pats nenueis, svarstyklės pasistengs jį įkalbėti eiti kartu – juk dviese linksmiau.

Skorpionas net nepastebės, kad jį kažkas tai pasiuntė kažkur na*ui. Pas jį visai kiti gyvenimiški interesai ir jūsų mažytės razborkės jo visiškai nedomina.

Šaulys na*ui eis ilgai ir nuobodžiai, pakeliui vis sustodamas apsižvalgyti ir visko apmastyti. Bet net kai nueis, vis ateis paklausti – gal jau galima grįžti? Ne? Nu gerai gerai, ką jau paklausti negalima?

Ožiaragiai na*ui eina greitai ir užtikrintai, nesižvalgydami ir negaišdami laiko. Bet paskui – oj, oj, būtinai atkeršys, net neabejokite. Tokie jau tie ožiaragiai.

Vandenis eina na*ui besidžiaugdamas gyvenimu, pakeliui dainuodamas dainelę ir nesidairydamas. Na*ui tai na*ui, ką jau ten…

Žuvys paprasčiausiai išeina. Patraukia pečiais, jei juos turi, ir išeina. Pagalvokit – na*ui pasiuntė. Buvo ir blogiau. Juk ne sušaudyti…