Apokalipsiniai skrydžiai, legendiniai lėktuvai, naujos varžybos

Pasaulyje labiausiai žinomas lietuvis lakūnas Jurgis Kairys akrobatiniais lėktuvais dažniau raižo užsienio valstybių padanges nei Lietuvos. „Mano grafikas gana įtemptas — nuolat dalyvauju renginiuose įvairiose šalyse. Grįžtu namo ir vėl ruošiuosi naujoms kelionėms, nes ir vėl kas nors vyksta. Kelionių grafiką dėlioju visiems metams į priekį, jame labai mažai spragų laisvam gyvenimui“, — pasakoja Kairys.
Jeigu randa laiko tarp suplanuotų kelionių, Jurgis neatsisako per šventes paskraidyti jo vaikystės vietose, pakviestas dalyvauja viename kitame renginyje, bet pačių įspūdingiausių jo pasirodymų mes nematėme. 

Gyvename čia, kaip mums patiems reikia

Daugelis tikrai prisimena 1996 metų liepos 4-ąją, kai Valstybės dienos proga Jurgis Kairys pirmą kartą pasaulyje legaliai praskrido po pėsčiųjų tiltu Kaune (tarpas tarp tilto ir upės buvo tik 7 metrai). Po metų skrydį jis pakartojo Vilniuje, praskrisdamas po Baltuoju tiltu, o 1999-ųjų rudenį, pasitinkant trečiąjį tūkstantmetį, praskrido po visais Neries tiltais („Amžiaus skrydis“).
Bene įspūdingiausias tiltų serijos skrydis buvo prieš 10 metų, 2000-ųjų rugsėjį. Tuomet Jurgis iš tiesų „pritrenkė“ žiūrovus — Kaune apverstu lėktuvu jis praskrido po pėsčiųjų tiltu į Neries salą („Ultraskrydis“). Šis skrydis sukvietė minias žmonių — kaip per Popiežiaus apsilankymą Lietuvoje.
„Norėjau pasauliui parodyti ir pasakyti, kad čia — laisva Lietuva ir gyvename čia, kaip mums patiems reikia,“ — prisimena Jurgis šį skrydį. Dvasinė nepriklausomybė — išskirtinis jo asmenybės bruožas.

Skrydžiai — kaip iš fantastinio filmo

Mes ne kartą gėrėjomės Jurgio meistriškais skrydžiais, tačiau pasaulio žiūrovai matė tokių neįtikėtinų jo pasirodymų, kokie Lietuvoje niekada nebuvo demonstruoti, pavyzdžiui, kvapą gniaužiantys grupiniai skrydžiai su pirotechnikos elementais.
Įsivaizduokite, kaip du lėktuvai kyla priešpriešiais, vienas kitam „į kaktą“, po to prasilenkia, atrodo, neįmanomai mažu atstumu. Ir visi jų prasilenkimai apsupti sprogimų, dūmų bei ugnies. Vienas iš įspūdingiausių tokio pasirodymo elementų — kai preciziškai valdydami lėktuvą lakūnai privalo pataikyti į 6 metrų aukščio vartus ir apverstu lėktuvu perkirsti vartuose esančią juostą, o tuo metu, kai perkertama juosta, atsiranda didžiulė ugnies siena. Tuomet lėktuvai nardo raudonai ir juodai sprogimų nudažytame danguje. Vaizdai iš tiesų apokalipsiniai.
„Iš šalies žiūrint reginys — kaip iš fantastinio filmo. Minia apstulbsta, būna, kad baimingesni net pradeda melstis...“, — pasakoja Jurgis.
Įsivaizduoti, kiek fizinių ir psichologinių pastangų toks pasirodymas pareikalauja iš piloto, gali turbūt tik tas, kuris pats pabuvo tokiame pragare ir tikrai supranta, kaip tai atliekama.

Jurgiui paklūsta ir Antrojo pasaulinio karo naikintuvai

Šių metų balandį Jurgis Kairys dalyvavo Naujojoje Zelandijoje vykusiame renginyje „Karo paukščiai virš Wanakos“, kurio metu ne tik demonstravo solo skrydžius su pirotechnikos elementais, parodomuosius skrydžius grupėje su lėktuvu „DC-3“ ir lėktuvo lenktynes su automobiliais, bet ir turėjo unikalią galimybę paskraidyti kariniu lėktuvu „Lavochkin 9“ („La-9“). Taip Jurgiui buvo atsidėkota už saugius ir kvapą gniaužiančius skrydžius jau keturiose „Karo paukščiai virš Wanakos“ šventėse, taip pat už sėkmingus skrydžius įsisavinant ir mokant kitus lakūnus skraidyti Antrojo pasaulinio karo naikintuvais.
Naikintuvas „La-9“, kurį Naujojoje Zelandijoje pilotavo Jurgis, yra vienintelis likęs skraidantis „La-9“ pasaulyje. Skrupulingai restauruotas šešiasdešimties metų legendinis „La-9“ 2004-aisiais buvo prikeltas skrydžiams. Dar keletą „La-9“ naikintuvų, tik jau neskraidančių, galima pamatyti Kinijos ir Korėjos muziejuose.
„Karo lėktuvai man rūpi nuo aviacijos studijų laikų. Pažangiausios aviacijos technologijos visada pradedamos naudoti kariniuose lėktuvuose, o „La-9“ atspindi lėktuvų su benzininiais varikliais tobulinimo viršūnę. Po to prasidėjo reaktyvinių variklių era, lėktuvai su vidaus degimo varikliais nebuvo tobulinami ir pamažu pasitraukė iš karo arenų“, — pasakoja Jurgis Kairys.
Rusų gamybos „La-9“ buvo sukurtas 1946 metų rugpjūtį. Tuo metu jis buvo vienas greičiausių naikintuvų, skraidančių didesniuose aukščiuose: horizontaliai skrendant galėjo pasiekti iki 690 km/h greitį. Pranašumų jam suteikė dviejų laipsnių turbokompresoriai ir ypač galingas — 1 850 arklio galių dviejų žvaigždžių, radialinis variklis. Iki 1948-ųjų pabaigos buvo pagaminti 1 559 „La-9“ lėktuvai, juos naudojo Rusijos, Rumunijos, Šiaurės Korėjos karinės oro pajėgos.
„Man tenka pilotuoti ir naikintuvus „Polikarpov“, „I-16“, taip pat „I-153“. Skrydis su „La-9“ buvo dar viena labai įdomi patirtis mano gyvenime“, — sako Jurgis Kairys.
Jo teigimu, 3,5 t sveriantį „La-9“ valdyti reikia subtiliai ir tiksliai, nes jo variklis yra toks galingas, kad kylantį lėktuvą sunku išlaikyti ant pakilimo juostos. Perspaudus akceleratorių kylant galima ir apsiversti. Tačiau Jurgis Kairys su „La-9“ ne tik paskraidė, bet ir atliko keletą akrobatinio skrydžio elementų: „Kilpą“, „Statinę“, taip pat pabandė forsuoti posūkiuose, paskraidė ne tik dideliais, bet ir mažais greičiais.

Skrydžių patirtis — naujoms varžyboms organizuoti

Jurgio Kairio akrobatinio skraidymo patirtis 36-eri metai, per juos laimėta daug pergalių Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatuose, „Breitling“ ir pasaulio „Grand Prix“ varžybų etapuose, dukart pelnytas „Grand Prix“ pasaulio čempiono titulas. Jurgis žinomas kaip lakūnas bandytojas ir konstruktorius, o pastaruoju metu garsėja ir kaip naujų akrobatinio skraidymo varžybų kūrėjas bei organizatorius.
Be parodomųjų programų, Jurgis šiemet dalyvavo Hasselto mieste (Belgija) vykusioje Europos parodomųjų skrydžių tarybos konferencijoje, kurioje jam buvo įteiktas apdovanojimas už saugius ir meistriškus akrobatinių skrydžių pasirodymus bei aviacijos renginių organizavimą.
„Toks tarptautinis pripažinimas mane maloniai nustebino. Lietuvoje žmonių pasiekimų įvertinimas, natūrali pagarba ir padėka ne visada padeda pasiekti tikslą. Dalyvaudamas varžybose ir parodomosiose programose sukaupiau daug patirties, kurią dabar galiu panaudoti pats kurdamas ir organizuodamas naujas varžybas“, — sako lakūnas.
Jurgis sukūrė naujas akrobatinių skrydžių varžybų taisykles, kurias pavadino „JK Aerobatic Formula“, pagal jas 2009 m. Rumunijoje, Juodosios jūros pakrantės kurorte Mamaia, jau buvo surengtos pirmosios pasaulio varžybos „FAI — World Elite Aerobatic Formula“.
„Aviacijos sportas, išsaugodamas aukštą profesionalumo lygį, turi tapti suprantamu ir patraukliu žiūrovams — tokio tikslo siekiau kurdamas naują varžybų modelį,“ — pasakoja Jurgis.
Jo manymu, naujosios varžybos, kurias pripažino ir Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI), įpūs gaivaus vėjo į aviacijos sportą ir taps tradicinėmis. Jurgis Kairys jau planuoja kitus šių varžybų etapus, kurie greičiausiai kitąmet vyks Rumunijoje ir mūsų kaimyninėje šalyje Latvijoje. Šiemet rugpjūčio 20–21 dienomis virš Dauguvos upės Rygoje vyks aviacijos renginys, kuris bus ir pasiruošimas kitų metų tarptautinėms „FAI — World Elite Aerobatic Formula“ varžyboms.
Jurgio Kairio sukurtų varžybų metu aukščiausios kvalifikacijos akrobatinio skraidymo pilotai atlieka dvi skrydžių programas. Kiekvienas pasirodymas prasideda ir baigiasi skrydžiu pro vartus, fiksuojančius laiką. Pirmoje varžybų dalyje, pavadintoje „Aerobatic against Time“ („Kova su laiku“), pilotai atlieka organizatorių pateiktas akrobatines figūras. Jas reikia atlikti per kuo trumpesnį laiką, stengiantis nepadaryti klaidų. Už kiekvieną klaidą pridedamos 5 sekundės, už neatliktą figūrą — 30 sekundžių.
„Aerobatic Freestyle“ („Laisvoji akrobatika“) dalis — tai laisvoji trijų minučių programa. Ją atlikdami lakūnai turi sukurti kuo įspūdingesnį reginį, pademonstruodami technines lėktuvo galimybes ir savo paties sugebėjimus, griežtai laikydamiesi laiko ribojimo, nes leistina skrydžio laiko paklaida — tik 1 sekundė. Pagrindiniai laisvosios programos vertinimo kriterijai — skrydžio technika ir sukurtas skrydžio įspūdis. Teisėjų skirti taškai verčiami sekundėmis.
Pasak Jurgio, akrobatinius skrydžius įspraudus į laiko ribas, varžybų eigą mato bei įtampą jaučia ne tik specialistai, bet ir žiūrovai, todėl jos tampa įdomios ir patrauklios visiems.
Jurgis Kairys seniai „išskrido“ už mūsų mažos šalies ribų ir tapo pasaulio lakūnas, dabar jis siekia, kad ir akrobatinio skraidymo sporto ribos prasiplėstų, kad varžybos būtų organizuojamos ne tik lakūnams, bet ir neskraidantiems žmonėms.