Paslaptingos kalbos užuominos: šeimos komentarai
Iš pradžių kalbos barjeras man nekėlė rūpesčių. Tikėjausi, kad tai suteiks man galimybę išmokti daugiau vokiečių kalbos ir prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tačiau vėliau pradėjo pasirodyti komentarai, kurie mane labai nuliūdino.
Peterio šeima dažnai lankydavosi pas mus, ypač Ingrid ir Klara, Peterio sesuo. Jie sėdėdavo svetainėje ir kalbėdavo vokiškai, aš būdavau virtuvėje arba rūpindavausi mūsų vaiku ir stengiausi nekreipti dėmesio, kai jų pokalbiai pasisukdavo į mano pusę.
„Ši suknelė... ji jai visai netinka“, vieną dieną tarė Ingrid, nepasistengdama nuleisti balso.
„Ji tiek daug priaugo svorio per šią nėštumą“, pridėjo Klara su šypsena.
Žiūrėjau į savo pilvą, rankos savaime nuėjo prie audinio. Taip, aš buvau nėščia ir taip, aš priaugau svorio, bet šie žodžiai vis tiek skaudėjo. Jie elgėsi taip, lyg aš jų nesuprasčiau, ir niekada nesakiau, kad aš suprantu. Nenorėjau kurti skandalų, ir iš tikrųjų, norėjau pamatyti, kiek jie eis toliau.
Šokiruojantis atradimas: paslaptis apie pirmąjį vaiką
Vieną popietę išgirdau kažką, kas mane dar labiau šokiravo.
„Ji atrodo pavargusi“, pastebėjo Ingrid, kai pilstė arbatą, o Klara linkčiojo galva. „Įdomu, kaip ji susitvarkys su dviem vaikais.“
Klara nusilenkė, ir šiek tiek nusileido balsą. „Aš vis dar nesu tikra dėl pirmojo vaiko. Jis net neprimena Peterio.“
Aš sustingau. Jie kalbėjo apie mūsų sūnų.
Ingrid atsiduso. „Jo raudoni plaukai... tai niekaip neatsiranda iš mūsų pusės.“
Klara juokėsi. „Galbūt ji nepasakė Peteriui visos tiesos.“
Jie abu švelniai nusijuokė, o aš buvau per daug šokiruota, kad galėčiau pajudėti. Kaip jie galėjo taip kalbėti? Aš norėjau jiems surikti, pasakyti, kad jie klysta, bet tylėjau, mano rankos drebėjo. Nežinojau, ką daryti.