Jis nupiešė savo mylimą šunį – ir prašo tik vieno: įvertinimo
Jo vardas neskelbiamas. Bet svarbiausia – jo darbas kalba pats už save.
Jam – aštuoneri. Jis gyvena vaikų namuose ir dalyvauja piešinių konkurse. O tai, ką laikote prieš save – tai jo kūrinys. Piešinys, kuriame jis įamžino šunį. Galbūt tą, kurį prisimena iš ankstesnių laikų. Gal tą, apie kurį svajoja. O gal tiesiog tą, kurį nešiojasi širdyje.
Kiekviena linija – drąsi. Kiekviena spalva – gyva. Nors technika dar vaikiška, bet nuoširdumas – suaugusiųjų menininkų vertas. Nes jis nebandė būti tobulas. Jis bandė būti tikras.
Šis berniukas neprašo pinigų. Jis neprašo paramos. Jis prašo tik vieno – kad kas nors sustotų, pažiūrėtų ir pasakytų: „Tu padarei tai gražiai.“
Ir tik nuo mūsų priklauso, ar jo darbas bus pamatytas, ar tiesiog praeis pro akis.