Juokingi anekdotai

2012-03-24

- Tėveli, sakyk, kodėl žemė nesustodama sukasi? – klausia Petriukas.

Tėvas net pašoka nuo kėdės:

- Tu ką, vėl mano alų išgėrei?

Pora tokių malonių malonių vyrukų kalbasi:

- Kuo tu vardu?

- Tėvai mane vadina Petru… O draugai – Daiva…

Gimtosios kalbos pamoka. Mokytoja klausia vaikų:

- Sugalvokite sakinį, kuriame būtų žodžiai “turbūt” ir “kadangi”.

Jonukas kelia ranką:

-Tėtė turbūt parneš daug pinigų, kadangi daug dirbo.

-Labai gerai, Jonuk.

Marytė kelia ranką:

-Mano brolis turbūt bus mokslininkas, kadangi labai gerai mokosi.

-Labai gerai, Maryte. Dabar tu Petriuk.

-Močiutė su laikraščiu nuėjo į mišką.

-Petriuk, o kur gi čia “turbūt” ir “kadangi”?

-Turbūt šikti, kadangi skaityti nemoka…

Eina vilkas per mišką, ir mato: eina lapė su krepšeliu, randa grybą, nurauna jo galvą, pasismagina su kotu, ir toliau eina. Vėl randa grybą, nurauna galvą, pasismagina su kotu ir eina toliau. Ir taip su kiekvienu grybu. Na, vilkas galvoja, ir man neblogai būtų su laputaite pasilinksmint. Taigi apsikasė vilkas samanom, iškišo savo galą, ant viršaus užmovė grybo galva ir laukia lapės. Kai lapė buvo jau visai prie pat, staiga išsitraukė peilį ir sako:

- Na užteks dulkintis, einu grybaut.

Vyras grįžta iš tolimos kelionės ir giriasi draugui:

- Oi, kaip gera grįžti, namuose viskas padaryta!

- Ir kas gi padaryta?

- Na, sakau viskas, kilimas išsiurbtas, kambariai sutvarkyti, žmona nėščia…

Mama, grįžusi iš ligoninės:

- Na, sūneli, kaip čia judu su tėveliu sutarėt, kol manęs nebuvo?

- Labai gerai, mamyte. Kas rytą irdavomės valtimi į ežerą iki pat vidurio, paskui aš pats parplaukdavau į krantą…

- Vajėzau, juk toks didelis ežeras!

- Nesijaudink, mamyte. Aš nesunkiai parplaukdavau. Sunkiausia būdavo kiekvieną sykį išlįsti iš maišo…

Dvi blondinės kalbasi:

- Pagaliau mano vyras ėmė į mane žiūrėti rimčiau! Aš tikrai išaugau jo akyse.