lol.lt © 2025
Informacija: [email protected]
Mergina iš kaimo įstojo į kariuomenę: jos laiškas tėvams atskleidžia neįtikėtiną kariuomenės kasdienybę
2025-01-08
|
Brangi mamyte, brangus tėtukai!
Marytė, mergina iš mažo Varputėnų kaimelio, ryžosi išbandyti savo jėgas ir įstojo į kariuomenę. Jos gyvenimas netikėtai pasikeitė, o dabar ji dalijasi savo įspūdžiais su artimaisiais. Šis nuoširdus ir humoro kupinas laiškas tėvams ne tik prajuokins, bet ir privers susimąstyti apie kariuomenės kasdienybę.
Nauja rutina: miegas iki šešių ryto – prabanga!
Marytė nuoširdžiai rašo, kaip keistai jautėsi pradžioje. Įpratusi anksti keltis šerti gyvulių, melžti karves ir vežti mėšlą, ji jautėsi keistai gulėdama lovoje iki šešių ryto. Kariuomenėje nėra nei šieno kūgių, nei pečiaus kūrenimo, todėl tokia rutina jai atrodė net per daug lengva.
„Kepaliukas“ kariuomenės pusryčiams: kur bulvės ir lašiniai?
Merginai didžiausias iššūkis buvo kariuomenės europietiški pusryčiai – tik vienas kiaušinis, plonos kumpio ir sūrio riekelės bei grūdai su pienu. Be bulvių ir lašinių Marytė jautėsi alkana, tačiau ją gelbėjo neribotas duonos kiekis. Dėl šios aistros duonai bendražygiai ją net praminė „Kepaliuku“.
Miestiečių negalavimai: kodėl jie taip silpni?
Marytė negalėjo suprasti, kodėl kariuomenės bėgimo pratybos – vos 5 kilometrai su dujokauke – miestiečiams tampa tokia kančia. Jie ne tik sunkiai kvėpuoja, bet ir apsivemia. Ji spėja, kad jų silpnumas atsirado dėl kavos litrais ir atsisakymo valgyti mėsą.
Medalis už šaudymą – bet už ką?
Didžiausias Marytės pasididžiavimas – pirmasis medalis už šaudymą. Ji stebėjosi, kaip lengvai pavyko pataikyti į stacionarius taikinius. „Jie net nešaudo atgal, kaip Šapalų broliai per medžioklę!“ – juokiasi ji.
Humoras ir samagonas kariuomenėje
Instruktorius, kurį Marytė lygina su mokytoja Vyšniauckiene, iš pradžių rodėsi griežtas, tačiau viską pakeitė butelis dėdės Prano samagono. Po šio incidento instruktorius liovėsi priekabiavęs, o Marytė įgijo ypatingą statusą tarp bendražygių.
Linkėjimai visiems Varputėnuose
Marytė laiško pabaigoje ragina visus kaimo gyventojus, ypač jaunus vaikinus, prisijungti prie kariuomenės. Ji teigia, kad tai – „superinis dalykas“, o vietų dar yra. Laiškas baigiasi nuoširdžiais bučiniais ir linkėjimais artimiesiems bei jos mylimam Zigmukui.
Marytė nuoširdžiai rašo, kaip keistai jautėsi pradžioje. Įpratusi anksti keltis šerti gyvulių, melžti karves ir vežti mėšlą, ji jautėsi keistai gulėdama lovoje iki šešių ryto. Kariuomenėje nėra nei šieno kūgių, nei pečiaus kūrenimo, todėl tokia rutina jai atrodė net per daug lengva.
„Kepaliukas“ kariuomenės pusryčiams: kur bulvės ir lašiniai?
Merginai didžiausias iššūkis buvo kariuomenės europietiški pusryčiai – tik vienas kiaušinis, plonos kumpio ir sūrio riekelės bei grūdai su pienu. Be bulvių ir lašinių Marytė jautėsi alkana, tačiau ją gelbėjo neribotas duonos kiekis. Dėl šios aistros duonai bendražygiai ją net praminė „Kepaliuku“.
Miestiečių negalavimai: kodėl jie taip silpni?
Marytė negalėjo suprasti, kodėl kariuomenės bėgimo pratybos – vos 5 kilometrai su dujokauke – miestiečiams tampa tokia kančia. Jie ne tik sunkiai kvėpuoja, bet ir apsivemia. Ji spėja, kad jų silpnumas atsirado dėl kavos litrais ir atsisakymo valgyti mėsą.
Medalis už šaudymą – bet už ką?
Didžiausias Marytės pasididžiavimas – pirmasis medalis už šaudymą. Ji stebėjosi, kaip lengvai pavyko pataikyti į stacionarius taikinius. „Jie net nešaudo atgal, kaip Šapalų broliai per medžioklę!“ – juokiasi ji.
Humoras ir samagonas kariuomenėje
Instruktorius, kurį Marytė lygina su mokytoja Vyšniauckiene, iš pradžių rodėsi griežtas, tačiau viską pakeitė butelis dėdės Prano samagono. Po šio incidento instruktorius liovėsi priekabiavęs, o Marytė įgijo ypatingą statusą tarp bendražygių.
Linkėjimai visiems Varputėnuose
Marytė laiško pabaigoje ragina visus kaimo gyventojus, ypač jaunus vaikinus, prisijungti prie kariuomenės. Ji teigia, kad tai – „superinis dalykas“, o vietų dar yra. Laiškas baigiasi nuoširdžiais bučiniais ir linkėjimais artimiesiems bei jos mylimam Zigmukui.
1
0
