Paaiškėjo, kad laukiuosi: neįtikėtina žinia, kai man beveik 55 metai
Visą gyvenimą buvau ta, kuri pati save tempia į priekį. Anksti ištekėjau, tačiau santuoka nebuvo laiminga. Kai supratau, kad vyras nėra tas žmogus, su kuriuo noriu kurti ateitį, jau turėjome du mažus sūnus. Vyrui rūpėjo tik jo draugai ir linksmybės, vaikų auklėjimas jam buvo svetimas dalykas. Galiausiai nusprendžiau nutraukti šią tuščią santuoką.
Kai papasakojau Vytautui, jis buvo nesulaikomai laimingas. Sakė, kad jei tik noriu, jis nešios mane ant rankų, kad tik išsaugotume kūdikį. Bet kai sužinojo mano sūnūs, jie sureagavo visiškai kitaip. Jie išjuokė mane, sakydami, kad tokiame amžiuje gimdyti yra kvaila. Jiems atrodė, kad po to, kai pasensime su Vytautu, jiems teks rūpintis ne tik mumis, bet ir mūsų vaiku.
Dabar esu susidūrusi su sunkia dilema. Viena vertus, aš pati noriu gimdyti – dar jaučiuosi jauna, energinga, o ir Vytautas tokios laimingas. Tačiau mano sūnų reakcija taip pat verčia mane abejoti. Ar tikrai galėsiu užauginti vaiką tokiame amžiuje? Ar jis netaps našta mano suaugusiems sūnums?