Vienos moters rankose gimė ne tik gražus daiktas, bet ir švelnumu alsuojanti istorija.
Nuotraukoje – jauna moteris, laikanti rankomis megztą kūdikio lopšį. Ne paprastą, ne pirktą, o savo rankomis, kilpa po kilpos, giją po gijos, sukurptą iš meilės, švelnumo ir begalinės kantrybės.
Raudona, pilka ir šviesiai mėlyna – šios spalvos subtiliai susilieja į šiltą lopšio raštą, o kiekviena detalė atrodo ne tik gražiai, bet ir tvirtai. Dvi rankenos, apsaugos kraštai, tvarkingas išbaigtumas – tai ne tik kūrinys, tai – dovana. Galbūt savo vaikui. Gal draugei. Gal būsimo gyvenimo stebuklui.
Tokių darbų niekada negamina gamyklos. Jie gimsta namuose, prie stalo, ant sofos, vakaro tyloje. Su meile, su svajonėmis apie mažą žmogų, kuriam šis lopšys bus pirmoji pasaulio vieta.
Ir nors galbūt ši moteris net nesitikėjo dėmesio, jos darbas kalba už ją. Šiandien – apie rūpestį, apie grožį, apie tai, kas iš tikrųjų svarbu.