Priėmė diedukai jauną porą vienai nakčiai pernakvoti

Ateina toks rūstus žemaitis į parduotuvę ir sako: 

- Kapyra. 

Pardavėja galvoja - žmogus pasišnekėt nori ir sako: 

- Nu, gerai yra. 

Žemaitis: 

- Kapyra! 

- Nu kaip... Normaliai... Gyvenu. Viskas lyg ir tvarkoj. 

Žemaitis: 

- Kapyra!!! 

- Nu gerai yra, gerai! 

Žemaitis: 

- Rūgša peina padla veina!

 

Priėmė diedukai jauną porą vienai nakčiai pernakvoti. Paguldė gretimam kambary, bet duris paliko praviras - cekava paklausyt, ką jaunimas veikia. Sugulė abudu, diedukas su bobute, ir klauso. Girdi šnabždesį: - Vieną koją pakelk... Nu? Pakėlei? Dabar antrą pakelk... Nu? Tai dabar stumk, stumk... Nu? Ar lenda?... Pasisuk šonu... Vo vo vo... Taip taip taip... Atsargiai, neskubėk, neskubėk... Va va... gerai gerai... Ryte prabunda diedukai - stalo nebėr...

 

Žodžiu prasidėjo mergaitei pirmosios mėnesinės.. Pasimetė mergaitė, nežino ką daryt... Nubėga mergaitė pas tėtį, sako:

- Tėti, tėti, gelbėk... Man bėga kraujas..

- Iš kur? - klausia tėtis.

- Iš ten (rodo į apačia).

- Hmm.. eik pas mama ji tau paaiškins... - išraudęs atsakė tėtis.

... Mergaitė nulekia i virtuvę, ten mama verda burokėlių sriubą. Sako:

- Mama, gal tu žinai, kas man yra, man bėga kraujas iš ten...

- Iš kur?

- Nu iš ten (vėl rodo į apačią)

- Ai žinok neturiu dabar laiko, vėliau vakare paaiškinsiu... - atsakė mama.

Mergaite pasimetusi, taip ir negavusi atsakymo nueina į svetainę. Žiūri mažasis broliukas ten žaidžia. Sako:

- Broliuk gal tu žinai kas čia man yra. Man bėga kraujas iš ten...

- Iš kur?

- Nu iš va ten..(rodo į apačią.)

- Eikš pažiūrėsiu - atsako broliukas. Žiūri minutę ,dvi... ir tada sako:

- Nu žinai aš ne ekspertas , bet man atrodo tau pim***as nuplyšo..

 

Žmonos būna trijų rūšių: 1. Gražios. 2. Ištikimos. 3. Gražios ir ištikimos, bet pripučiamos.

 

Seniai labai seniai Dievas nulipdė 10 Adomų. Bet greitai jiems tapo

nuobodu rojuje ir jie pasipasakojo apie tai savo sutverėjui.

Dievas davė jiems tešlos ir pasakė:

- Tegul kiekvienas iš jūsų nusilipdo tokią moterį, kokios nori. Bet

nepamirškit įdėti į tešlą po gabalėlį cukraus iš šitos lėkštelės, kad

gyvenimas su žmona būtų saldus. O aš įkvėpsiu gyvybę į jūsų kūrinius.

Kai visos moterys buvo jau nulipdytos, Dievas pažiūrėjo į lėkštutę ir

supyko:

- Čia buvo 11 cukraus gabaliukų. Kažkuris iš jūsų sukčiavo ir paėmė du

gabaliukus. Kas tai padarė?

Adomai tylėjo. Tada Dievas paėmė jų moteris ir, įkvėpęs į jas gyvybę,

išdalino kiekvienam ne tą, kurią jis nusilipdė, o kokia pasitaikė.

Nuo to laiko devyni vyrai iš dešimties galvoja, kad svetima žmona

saldesnė, nes joje daugiau cukraus. Ir tik vienas iš dešimties Adomų

žino, kad visos moterys vienodos, nes atliekantį cukraus gabalėlį jis

pats ir suvalgė.

 

- Alio, policija? 

- Taip, kas nutiko? 

- Dvi merginos mušasi dėl manęs. 

- Tai ką? 

- Baisesnė laimi. 

- Tuoj atvažiuojam.

 

‎- Brangioji, - murma vyras pro miegus, - išjunk televizorių, paklok lovą ir atnešk arbatos.

- Negaliu, pupuliuk, - pašnibždom atsako žmona. - Mes teatre...