Savaitės pradžios anekdotai

2013-01-14

Ateina višta pas gaidį ir sako:
- Tu vyras, taip?
- Tai aišku - iškart pasipučia gaidys.
- Bet kiaušai tai pas mane - atsako višta.

***

Moteriška logika: ieškojau sau kelnių. Ieškojau, ieškojau,...vienos per mažos, kitos per laisvos, trečios man nepatinka....tada nusipirkau rankinuką!

***

Nerašai?
Pasikėlęs? Na ir nerašyk, pas mane tokių kaip tu šimtas...
Rasiu toki, kuris rašys!!!
Pasakė mergaitė flomasteriui.

***

Tėvas moko sūnų:
- Žinai, Deni, man labai nepatinka tavo maniera nešioti auskarus. Tu nors žinai ką tas reiškia? Auskarus nešioja arba piratai, arba pedikai, o laivo
prie namų aš kažkodėl nemačiau...

***

Vyrai žaidžia pokerį. Ateina sūnus 3 metų ir klausia tėvo:
- Tėti, ar 4 tūzai gerai?
- Nu tu vaikeli bl*, aišku gerai.
Visi išgirdę padeda kortas.
Tėvas visus žetonus pasiima pas save, sūnus:
- Gaila, kad pas tave jų nebuvo.

***

Iš 10 aukšto iškrenta čeburaška, žirafa ir begemotas:
Čeburaška: 10..9...8..7..6...5...4..3...2..1..Žemė..1..2..3..4..
Žirafa: 10..9..8..7..6..5..4..3..3..3..
Begemotas: 10...9...8...7...6...5...4..3..2...1... žemė...juodžemis.. smėlis... gruntas... anglis... SVEIKI ŠACHTININKAI!!

***

Dukra: Tėti, aš lesbietė
Kita dukra: Tėti, aš taip pat.
Tėvas: Ak, negi niekas šiais laikais jau nebemėgsta vyrų?
Sūnus: Tėti, aš mėgstu.

***

Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nužvelgę lagaminą. - Matyt, ne paskolos prireikė?
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tūkstančių dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkstančių grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir jį jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė.
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va, žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui: lažinames iš 20 tūkstančių dolerių, kad pas jus kiaušiniai plokšti, – siūlo bobulė.
- Kaip plokšti, – juokiasi prezidentas, – Čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinamės? – neatlyžta bobulė, – iš 20 tūkstančių dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 20 tukstančių dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia gali būti, kad taip lengvai 20 tukstančių dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes, atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip kiaušiniai, nei plokšti, nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykštė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai neplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštielninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkstančių dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!