Anekdotai

==========================
Prieina policininkas prie žvejo ir sako:
- Mokėk baudą,žvejoji draudžiamoje vietoje!
- Aš ne žvejoju, o slieką maudau.
- Na, parodyk slieką.
Apžiūrėjo policininkas slieką ir sako:
- Mokėk baudą!
- Už ką!? - klausia žvejys.
- Tavo sliekas be maudymosi kostiumėlio...
--------------------------------------------------
Gegužės pabaiga. Per paskutine klasės valandėlę mokytoja klausia:
- Na, vaikai, kas jums buvo sunkiausia 7-oje klasėje?
- Paaiškinti pardavėjai, kam mes perkam degtinę...

-------------------------------------------
Pirmos klasės mokytoja turėjo problemų su vienu klasės mokiniu. Ji paklausė, kas jam yra ir kodėl jis taip elgiasi? Petriukas pareiškė:
- Aš per protingas, kad mokytis 1-oje klasėje. Mano sesė mokosi 3-ioje, o aš daug už ją protingesnis, todėl turėčiau eit į trečią klasę. To mokytojai buvo per daug ir ji nusprendė nuvest Petriuką pas direktorių. Kol Petriukas laukė sekretoriate, mokytoja paaiškino direktoriui susiklosčiusią situaciją. Išklausęs direktorius panoro susitikti su mokiniu ir užduot jam porą klausimų, jei jis sugebės atsakyti galės eit į 3-čią klasę, jei ne, turės likti 1-oje ir nekelt jokių rūpesčių. Mokytoja sutiko ir pakvietė Petriuką atlikti testą. Direktorius:
- Kiek yra 3x3?
Petriukas:
-Devyni.
-Kiek bus 6x6?
-36.
Ir Petriukas atsakinėjo į visus direktoriaus užduotus klausimus į kuriuos
trečiaklasis turėtų žinoti atsakymus. Direktorius pažiūrejo į mokytoją ir pasakė
manąs, jog Petriuką galima pervesti į trečią klasę. Bet mokytoja neatlyžo ir
pati nusprendė užduot pora klausimų Petriukui.
Direktorius ir Petriukas neprieštaravo (čia viskas ir prasidėjo)
Mokytoja:
- Ką karvė turi keturis, o aš tik du?
Petriukas po akimirkos:
- Kojas.
- Kas pas tave yra kelnėse ko nėra pas mane?
- Kišenės.
- Kas įdedama kietu ir rožiniu, o ištraukiama minkštu ir lipniu?
Direktorius jau norėjo sulaikyt Petriuką nuo atsakymo, bet kol jis spėjo:
- Kramtoma guma,- atsakė Petriukas.
- Ką vyras daro stovėdamas, moteris sėdėdama, o šuo ant trijų kojų?
Direktorius išsprogdino akis, o Petriukas:
- Paduoda delną.
Mokytoja: - Dabar dar užduosiu porą klausimų iš serijos "kuo esu".
Petriukas:
- O.K.
- Įstatai į mane savo ramstį, pririši mane, aš drėgstu greičiau nei tu?
- Palapinė - atsako Petriukas.
Mokytoja:
- Pirštas įeina į mane, žaidi manimi kai tau nuobodu, pabrolys turi mane pirmą?
Direktorius stebi viską su nerimu, matosi, kad jis įsitempęs...
Petriukas:
- Vestuvinis žiedas.
Mokytoja:
- Būnu įvairių dydžių, kai blogai jaučiuosi, drėgstu ir teku, kai mane išvalai,
jaučiusi gerai?
Petriukas:
- Nosis.
Mokytoja nerimsta:
- Na ir paskutinis klausimas. Turiu kietą kamieną, mano galas skeltas, mėgstu
šaudyti?
- Strėlė.
Direktorius atsikvėpė su palengvėjimu:
- Siųskit Petriuką ne į 3-ią klasę, o į universitetą. Aš pats į paskutinius
klausimus nežinojau atsakymų.
---------------------------------------------
Sėdi dviese - paniurę, su skaudančiom galvom.
- O paskui kur mes ėjome?
- Namo.
- Na, grįžome namo...
- Ne iš karto. Iš pradžių užsukome į baldų parduotuvę.
- Taip?.. O ko? Ar aš norėjau ką nors nusipirkti... ar?
- Ką ten pirkti! Jūs norėjote nusirengti ir viską sukabinti jų spinton.
- Na?
- O jie neleido.
- Na?
- Na, ten jūsų dantis liko.
- Taip?.. (Čiupinėja.) Žiūrėk tu man! O rankove kur?
- Muziejuje.
- Ką?
- Pas juos stovėjo lova, dar carinė, ko gero. Jūs mėginote ją pasikloti.
- O kodėl visa tai mėlyna?
- Jie protokola norėjo surašyti, o jūs neleidote.
- Na, ir kas?
- Na, ir visą jų rašalą išgėrėte.
- Aha... Na, ačiū, aiškėja. (Išsitraukia iš kišenės lempučių ir balionų girliandą.) Tikriausia dar ant eglutės užlėkiau?
- Kad ne... Nūnai vasara.
- Taip?.. O čia dar raidės kažkokios... Jaučiu, spaudžia. (Ištraukia raides "GASTRO".)
- Tikriausiai reklama... Su kažkuo susiginčijote, kad jūs alpinistas.
- Koks aš alpinistas!
- Argi supaisysi? Jūs vokiškai kalbėjote.
- Vokiškai?.. Ir vokiečiai mane suprato?
- Tikriausiai... Jie irgi rusai, be to, išgėrę.
- Taip?.. O tu kas toks?
- Šiaip... Vytia.
- Vytia?.. O ką, gal mes su tavim vienoje mokykloje mokėmės?
- Ne...
- Gal drauge dirbome?
- Ne... Mes tik vakar susipažinome.
- A... Tu Kostia?
- Ne, Vytia.
- Na, gerai... Pasilinksminome, metas į darbą.
- Nereikia. Jūs metėte darbą.
- Kada?
- Vakar. Jūs užėjote pas direktorių į namus...
- Ir tu ėjai?
- Na, taip... Aš gi jums pinigų paskolinau.
- Daug?
- Keturiasdešimt rublių. Jūs juos savo draugams atidavėte.
- Kokiems draugams? Tu juos atsimeni?
- Ne... Stotyje... Jie rengėsi išvažiuoti.
- O aš - ką, juos išlydėjau?
- Aš maniau, kad jie jus išlydi. Pirma jūs įsėdote į vagoną - jie jus išbučiavo, paskui jie įsėdo - jūs visus bučiavote...
- O traukinys - kur išvažiavo?
- Taigi greitai išvažiavo...
- Na, gerai... Pabandysiu namo. (Keliasi, ištraukia raides "NOMAS".)
- Ką jums namie veikti? Žmonai pasakėte, kad išeinate pas Ziną.
- Pas kokią dar Ziną?
- Nežinau. O jūsų daiktus pernešti padėjau aš drauge su milicininku.
- Su milicininku?
- Na, kuriam jūs lopšį nuplėšėte...
- Su vaiku buvo?
- Su motociklu.
- Na, gerai, aš vis dėlto eisiu... Aš pieno turėjau nupirkti.
- Kaipgi jūs eisite?
- Ačiū, kad priglaudei. Kiek aš galiu pas tave sėdėti?!
- Pirma, jūs visai ne pas mane sėdite, o antra - kiek duos, tiek ir sėdėsite. Tai jau nebe nuo mūsų priklauso!
------------------------------------------------------