Turtuolis paklausė vargšo, kodėl jis šypsosi, kai nieko šiame pasaulyje neturi. Jo atsakymas nusipelno susižavėjimo!
Vieną dieną turtingas vyras eidamas gatve pamatė senuką, sėdintį ant pastato laiptų. Vargšas buvo apsirengęs nešvariais drabužiais, basomis kojomis, tačiau jo veide spindėjo šypsena. Turtuolis pradžioje nesiryžo prieiti, bet kitą dieną vėl pamatęs senuką ir jo šypseną, nusprendė paklausti, kaip jis gali būti toks laimingas, kai neturi nieko.
Dialogas tarp turtuolio ir vargšo: Turtuolis priėjo prie senuko ir klausė: „Kaip gali būti toks laimingas? Ar turi pinigų?“
Senukas atsakė: „Aš neturiu nei pinigų, nei namų. Gyvenu iš to, ką man duoda praeiviai, bet jaučiuosi laimingas.“
Toliau turtingas vyras klausinėjo apie šeimą, sveikatą, namus, tačiau senukas atsakė, jog neturi nei šeimos, nei geros sveikatos, o jo gyvenimas pilnas iššūkių. Nepaisant to, senukas paaiškino, kad laimė nesusijusi su materialinėmis vertybėmis.
Senuko žodžiai apie tikrąją laimę: „Dievas neduoda žmogui daugiau iššūkių, nei jis gali pakelti. Aš priimu savo gyvenimą su dėkingumu. Gyvenimo esmė nėra turėti kažką materialaus, bet kiekvieną rytą pabusti ir gyventi su priėmimu ir kantrybe. Esu laimingas, nes sugebu judėti į priekį, kad ir kokie sunkumai mane užkluptų.“
Šis įkvepiantis atsakymas sukrėtė turtuolį, priversdamas jį susimąstyti apie tikrąją gyvenimo prasmę.