Virtuvės naujienos: iš maisto gaminamas plastikas

Seniai, labai seniai maistas turėjo vienintelę paskirtį – jis buvo skirtas suvalgyti. Šiandien maisto produktai panaudojami kur kas įvairiau. Mokslininkai, gamintojai ir politikai bando nustatyti, ar kada nors ateis tokia diena, kai maistas išgelbės mus nuo mūsų pačių priklausomybės nuo naftos. Toks „maistinis“ kuras kaip etanolis ar biodyzelinas užkariauja vis didesnę rinkos dalį ir pamažu stumia benziną bei dyzeliną. Be to, atsiranda manančių, kad panašus scenarijus tikėtinas ir plastiko gamybos srityje, kur šiuo metu per vieną dieną vien Jungtinėse Valstijoje sunaudojama per 171 milijoną litrų naftos bei gamtinių dujų.

Maisto pagrindu (o tam gali būti naudojamos įvairios kultūros – nuo kukurūzų iki cukranendrių) gaminamas plastikas pastaruoju metu tapo itin populiarus. Iš šios ekologiškos medžiagos gaminamos pakavimo medžiagos, mobiliųjų telefonų dėklai, dovanų kortelės. Jei maisto pagrindu gaminamo plastiko kokybė pagerės, be abejo, jis bus naudojamas įvairiausiose srityse.

Šios naujovės šalininkai teigia, kad yra du pagrindiniai bioplastiko privalumai. Pirmiausia, jis gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių. Jo gamybai tereikia vienos sąlygos – kad ūkininkai ir toliau dirbtų žemę. Be to, toks plastikas daro kur kas mažesnę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, reikia daug mažiau energijos, kad jis būtų pagamintas, o gamybos metu į aplinką išmetama mažiau kenksmingų aplinkai teršalų, ir netgi tos dujos, kurios tampa šalutiniu gamybos proceso produktu, suskyla į nekenksmingas aplinkai organines dalis.
O trūkumai? Vienas ryškiausių yra tai, kad tokio plastiko lydymosi temperatūra yra ganėtinai žema. Palygink: tokie populiarūs plastikai kaip plastikinių butelių gamybai naudojamas PET (polietileno tereftalatas) lydosi esant 204 laipsnių Celsijaus temperatūrai, o maisto pagrindu pagaminta plastikinė detalė saulėtą dieną palikta automobilyje gali ir ištirpti. Iš kukurūzų gamintas PLA plastikas, kurį jau dabar naudoja JAV mažmeninės prekybos gigantas „Wal-Mart“, išsilydo esant 46 laipsnių karščiui, todėl toks plastikas tiesiog negali būti plačiai naudojamas (paliksi automobilyje ant saulės butelį su vandeniu, o grįžęs rasi tik balutę).

Naujos kartos plastiko skeptikai abejoja, ar ši medžiaga iš tiesų yra tokia ekologiška, kaip skelbiama. Nors šis plastikas yra biodegraduojantis, dažniausiai jis suyra tik esant atitinkamoms sąlygoms, kurios paprastai sudaromos didžiulėse komposto gamyklose. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad paprastas pilietis, išmetęs tokį plastiką į savo komposto dėžę, negali tikėtis, kad ilgainiui jis suirs. O jei kartu su kitomis atliekomis jis yra išvežamas į sąvartyną, irimo procesas bus labai panašus į įprastinio plastiko. Ir nors maisto pagrindu gaminamas plastikas gali būti perdirbamas, jo nevalia maišyti su kitomis perdirbimui skirtomis plastiko rūšimis – tiesą sakant, perdirbimo pramonės specialistai šį plastiką laiko „teršalu, kuris suėda begalę laiko ir pinigų“. Be to, bioplastiko priešininkai pateikia neginčijamą argumentą – tokio plastiko gamybai reikalinga žemė, kuri verčiau galėtų būti naudojama tikro maisto gamybai (prisimink maisto kainų kilimą visame pasaulyje!). JAV Maisto departamento spėjimu, 2014 metais beveik ketvirtadalis visų užaugintų javų bus sunaudoti etanolio ir kito biokuro gamybai. Jei prie to pridėtume ir plastiko gamybą, šis skaičius dar labiau išaugtų. Aplinkosaugininkams nepatinka ir šio plastiko gamybai naudojamų pesticidų bei genetiškai modifikuotų organizmų žala aplinkai.

Tačiau iš maisto gaminamo plastiko entuziastams nevertėtų nuleisti rankų. Nors šiuo metu tokio plastiko dalis sudaro vos 1 procentą visos rinkos, nemažai didelių gamybos kompanijų yra pasiryžusios tobulinti gamybos procesą ir plėsti šio plastiko panaudojimo sritis. Tokie elektronikos milžinai kaip „Panasonic“ ir „NEC“ pareiškė, kad maisto pagrindu pagamintas plastikas pailgintų jų gaminių naudojimo laikotarpį, prietaisus padarytų atsparesnius karščiui ir palengvintų visą gamybos procesą. O bioplastiko rinkos lyderei, kompanijai „Metabolix“, jau pavyko sukurti ir įprastoje komposto krūvoje suyrantį plastiką „Mirel“. Jų teigimu, tokio plastiko gamybos sąnaudos krinta, nes jis gali būti pritaikomas įvairiausiose srityse.

Na, o stipriausias už bioplastiką pasisakančių žmonių argumentas yra tas, kad mes, žmonės, matyt, jau beveik išsėmėme visas Žemės gelmėse slypinčias naftos atsargas.