8 keisčiausi psichiniai sutrikimai

2011-08-02

1. Kotardo sindromas.

Labai keistas, sunkiai gydomas, sutrikimas dar kartais vadinamas "vaikštančio lavono sindromu", kuris pasireiškia tuo, kad žmogus mano, jog yra seniai miręs, o jo kūnas pradėjo pūti. Savaime suprantama, kad šis sindromas daro didelę įtaką žmogaus pasaulėjautai, versdamas jį elgtis neadekvačiai ir atsiriboti nuo pasaulio. Kartais žmogus, sergantis šia reta liga, atsisako maisto, dėl to, kad nemato jame prasmės, nes jau ir taip yra miręs.

2. Kapgraso iliuzija.

Sutrikimas, kuris gali būti pavojingas ne tiek pačiam sergančiajam, kiek jį supantiems žmonėms, nes šio sindromo kamuojamiems asmenims atrodo, kad jų artimas žmogus - apsišaukėlis. Manoma, kad šis sindromas atsiranda, kai pažeidžiama smegenų dalis, atsakinga už veidų atpažinimą. Istorijoje užfiksuotas įvykis, kai 74 metų moteris manė, kad jos vyrą pakeitė nepažįstamas žmogus; ji miegodavo atskirame kambaryje ir rakindavo duris tam, kad apsisaugotų nuo apsišaukėlio. Nepaisant to, ji atpažindavo visus kitus šeimos narius.

3. Fregoli sindromas.

Šis sindromas labai panašus į Kapgraso, tik atspindi kitą medalio pusę. Jei jau yra žmonių, kurie mano, kad vienas iš jų artimųjų sukeistas, tai yra ir tokių, kuriems atrodo, kad visi žmonės - tai vienas ir tas pats žmogus, kuris tik keičia išvaizdą. Pirmą kartą liga buvo diagnozuota 1927 metais vienai moteriškei, kuri buvo įsitikinusi, kad ją persekioja du aktoriai, kuriuos ji matė teatre, ir jie neva apsimetinėja jos artimaisiais.

4. Apotemnofilija.

Keista liga, pasireiškianti tuo, kad žmogus mano, jog viena iš jo galūnių - ateivio, ir žūtbūt stengiasi jos atsikratyti. Žmonės, sergantys ja yra kamuojami depresijos ir dažnai prieina iki to, kad amputuoja "svetimą" kūno dalį. Yra istorijų apie tai, kaip žmonės dėjo savo rankas ant bėgių, arba bandė kaip nors kitaip jas sužaloti, kad daktarai būtų priversti jas nupjauti. Amputacija ligoniui atneša ramybę ir palengvėjimą, kokio iki tol jis niekada nebuvo jautęs, nepaisant to, kad galūnė šiaip buvo visiškai sveika ir normaliai funkcionuojanti.

5. Koro sindromas.

Aptinkamas tik Azijos (daugiausia - kinų) kultūrose. Žmonės, sergantys šia liga, įsitikinę, kad jų genitalijos traukiasi ir vieną dieną visai pranyks jų kūnuose. Buvo ir tokių atvejų, kai ligoniai manė, jog genitalijos, sulindusios į vidų, juos nužudys.

6. Likantropija.

Ši liga turi pakankamai romantišką įvaizdį, turint omenyje, kokį svarbų vaidmenį šiuolaikinėje pop-kultūroje vaidina vilkolakiai. Šios ligos požymis yra tas, kad žmogus mano, jog turi sugebėjimų pavirsti vilku ar kokiu kitu gyvūnu. Šie žmonės dažnai tamsiu paros metu keliauja į miškus, kur įvykdo "transformaciją" ir ten praleidžia naktį. Jie teigia, kad miške jaučiasi visiškai saugiai ir patogiai, nes tai neva jų natūrali buveinė.

7. Vendigo psichozė.

Ši liga jau nebeegzistuoja, nes buvo paplitusi tik tarp aborigenų genčių, mat tarp aborigenų vyravo mitas apie demoną Vendigo, kuris neva apsėda žmogų, paragavusį žmogienos, ir paverčia jį kanibalu, neįstengiančiu gyventi be žmogaus mėsos. Sergantys Vendigo psichozę jautė potraukį žmogėnai ir jos baimę vienu metu. Mitas apie demoną gerai atliko savo pirminę funkciją ir pašalino bet kokią kanibalizmo apraiškų tikimybę net badmečiu.

8. Dipsomanija.

Panaši į alkoholizmą, bet ne visai. Žmonės, sergantys dipsomanija apsėsti alkoholio gėrimu, jie gali gerti net tai, kas yra pavojinga žmogui. Vienintelė paguoda, kad liga pasireiškia tik retais potraukiais išgerti ką nors keisto, kas sudėtyje turi alkoholio. Sakoma, kad šis sutrikimas kamavo Merilin Monro ir Edgarą Alaną Po.