Apie gerą darbą, bosą ir kiti

Eina Petriukas su fingalais abiejose akyse ir sutinka draugą. Tas jo klausia:
- Kas tau nutiko?
- Ai, norėjau gerą darbą padaryti...
- Kaip?!
- Nu važiuoju autobusu, žiūriu moteriškei į užpakalį sijonas sulindęs. Nu aš paėmiau ir ištraukiau. Tai va ir gavau į akį.
- Nu, o tai antras iš kur?
- Kai supratau, kad jai tai nepatiko, tai sukišau atgal...

Firmos bosas įlipa į automobilį ir susipažįsta su nauju vairuotoju:
- Kokia jūsų pavardė?
- Mano vardas Petras.
- Aš klausiu, kokia pavardė? Esu įpratęs pavaldinius vadinti pavardėmis.
- Aš manau, bose, kad jums bus nepatogu vadinti mane pavarde.
- Manęs visiškai nedomina, ką tu manai!
- Gerai. Mano pavardė yra Meilutis.
- Važiuojam, Petrai.

Mama plušėdama virtuvėje girdi, kaip įsijautęs jos Petriukas svetainėje žaidžia su didžiuliu žaisliniu geležinkeliu.
- Visi šunsnukiai, kurie jau pasiekėte savo kelionės tikslą, lauk iš traukinio ir užleiskite vietą kitiems. O tie, kurie tik dabar susiruošėte važiuoti, paruoškite bilietus, greitai lipkite su savo lagaminais, sėskite - ir varom. Traukinys šikančių nelaukia!
Pašiurpusi mama šoka prie Petriuko:
- Šiuose namuose tokie žodžiai nevartojami. Dabar eik į savo kambarį, stok į kampą dviem valandoms, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi grįžti.
Moteriškė paruošė pietus, paskaitė laikraštį. Po poros valandų į virtuvę įslinko Petriukas:
- Mama, gal jau galiu žaisti? Dvi valandas kampe atstovėjau.
Mama:
- Gerai, įvykdei bausmę, gali žaisti.
Petriukas grįžo prie geležinkelio. Iš kambario girdėti:
- Atvykusių keleivių prašom palikti vagoną ir nepamiršti savo daiktų. Išvykstančiųjų prašom neskubėti, susinešti bagažą į vidų, patogiai įsitaisyti.
Mama patenkinta šypsosi. O Petriukas tęsia:
- Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tiems, kuriems nusibodo, kad dviem valandomis vėluojame, siūlome skųstis tai kvailei virtuvėje!