Apie kaimynus, blondines, kėdę uošvienei

Susitinka du kaimynai. Vienas ir giriasi:
- Puikiai gyvenu, taupiai - už vandenį nieko nemoku.
- Kaip tai? - klausia kitas.
- Neverdu arbatos, nesimaudau ir neskalbiu.
- Ir nešiki?
- Šiku, bet pro langą.

***

Vyras savo draugei:
- Visada, kai tau sakau, jog trokštu tavęs, tu nuleidi akis žemyn. Negi gėdiniesi?
- Ne, žiūriu, ar tai tiesa.

***

Kalbasi dvi blondinės:
- O aš prasidūriau antrą skylutę ausyje...
- Na ir kaip? Geriau girdisi?

***

- Ką darai?
- Kėdę uošvei meistrauju!
- Daug dar liko?
- Ne. Tik elektros darbai.

***

- Kur Vytautas Didysis pasiekė savo pirmąją pegalę? - klausia mokytoja.
- 139-ame mūsų istorijos vadovėlio puslapyje! - atsako mokinys.

***

Vieną dieną mano senelis man papasakojo, kad kai pirmą kartą pamatė Titaniką, jį užvaldė blogas jausmas. Jis pradėjo žmonėms sakyti, kad tas laivas nuskęs su visais keleiviais, bet visi jį tiesiog ignoravo, apsimetinėjo, kad negirdi. Jis beviltiškai bandė visus įspėti, kol galų gale aplinkiniai tiesiog pakvietė apsauginį, kuris mano senelį išprašė iš kino teatro salės.