Atbėga mergaitė verkdama į virtuvę

‎-Ar tu pavydi?

-Ne.

-Ar tu pavydi?

-Ne.

-Ar tu pavydi?

-Nu sakau, kad ne

-Ar galiu tave pabučiuot?

-Bučiuok ta kale, kurios foto facebook'e pa'like'inai!

 

Žaidžia mažas vaikas su mašinėle ant žolytės ir nulūžta mašinėlės ratai, vaikas pradeda verkt. Tuo metu eina narkomanas pro šalį ir klausia vaiko: 

- Berniuk kodėl tu verki? 

Vaikas atsako: 

- Ratus pamečiau!!! 

Narkomanas: 

...- Nesiparink mažiau, varom iki manęs ir ten užsimesim porą ratelių. 

Vaikas: 

- Man mama liepė ant žolytės sėdėt. 

Narkomanas: 

- Vo bl*t, kad man tokia mama...

 

Ateina Petriukas pas tėti ir klausia:

- Kaip atsiranda vaikai?

Tėtis pagalvojęs atsako:

- Tėvai turi spjauti į stiklainį jį palaikyti 2 savaites ant palangės ir gims vaikas....

Nueina Petriukas pas Onute ir sako:

... - Spjauk čia.

Onutė išspjovė. Petriukas taip pat. Vaikai padėjo stiklainį ant palangės pas Petriuką namuose. Žiūri Petriukas po savaitės, o ten gi tarakonas... Neša Petriukas jį tėčiui ir sako:

- Tėti užmušk jį...Man kaip tėvui ranka nekyla

 

Atbėga mergaitė verkdama į virtuvę, nešina vėžliuku. 

- Mamyte, jis numirė. 

- Nenusimink, dukrele... Mes jį gražiai palaidosim, sukviesim visas tavo drauges, nupirksim didelį tortą, ledų... 

Tuo tarpu vėžliukas iškiša galvą. 

- Žiūrėk, dukrele, jis gyvas! 

- Mama, gal galime jį užmušti?

 

Jei Chuck'as Norris'as butu toks kietas, tai jis ateitu pas mane, ir dauzytu mano galva i klavietura fdsn[go0usavga aeir nv ea7tbaermfj-oger-9gbwrqejhžoibfah

 

-Aš savo mylimajai prieš Kalėdas po egle dovaną palikau. 

-Apsidžiaugė? 

-Dar ne. Ieško. Miškas didelis, eglių daug.

 

Ateina vaikinas i bažnyčia atgailos. Atsiklaupia prie budelės ir sako kunigui:

-Nusidėjau, tėve.

- Pasakok.

-Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o as neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...

Kunigas liepia pasakoti toliau.

- Kartą buvau pas uošve. Lauke smarkiai lijo, as ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošve...

Kunigas klauso toliau.

- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...

Kunigas sako:

- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.