Juokingi šeštadienio anekdotai

Miesto centre jau kelis dešimtmečius stovėjo dvi skulptūros: vyro ir moters veidais į vienas kitą. Vieną dieną nusileido angelas iš dangaus ir tarė jiems:

- Jūs visą šį ilgą laiką buvote pavyzdingos skulptūros, todėl aš jums suteiksiu ypatingą galimybę: įkvėpsiu jums gyvybę trisdešimčiai minučių, per kurias galėsite daryti ką norėsite! - Ir pliaukštelėjęs delnais, angelas atgaivino skulptūras. 

Įkvėpti gyvybės, vyras ir moteris iš pradžių susinepatogino vienas prieš kitą, bet paskui metėsi į krūmus, iš kurių vėliau pasigirdo kikenimas, krykštavimas ir šakų traškesys. Po penkiolikos minučių abi skulptūros išlindo iš krūmų patenkintos ir išsišiepusios iki ausų. 

- Jūs turite dar penkiolika minučių. - valiūkiškai mirktelėjęs tarė angelas. 

Dar labiau išsišiepdama moteriškoji skulptūra tarė vyriškajai:

- Puiku! Tiktai dabar tu laikysi balandį, o aš šiksiu jam ant galvos!

 

Susitinka du draugai ir vienas giriasi neseniai vedęs 

- Ar graži? 

- Eik tu - stora, spuoguota... 

- Turbūt labai protinga? 

- Baik tu - tik keturias klases baigus per 8 metus baigė... 

- Tai tada labai gera lovoj? 

- Ai nepilk druskos ant žaizdos... guli lyg rąstas... 

- Nesupranta.. tai nx ji tau? 

- Nu, kai ji pakakoja, ten būna tokios mažos baltos kirmėlytės... ai bet tu ne žvejys, tai nesuprasi!.. 

 

Skambina darbininkas į darbą viršininkui: 

- Bose, aš šiandien negalėsiu atvažiuoti į darbą, arba bent jau pavėluosiu. Dėl šeimyninių priežasčių... 

- Tau visada šeimyninės priežastys! Kas vėl?! 

- Žmona pametė 200 Lt ir dabar ieško... 

- Tegu ieško, tau tai kas? Atvažiuok. 

- Negaliu, aš ant jų stoviu... 

 

Simpatiška mergina, besimau­dydama baseine, pametė apatinę bikinio dalį. Čiupusi pirmą po ran­ka pasipainiojusią lentelę, prisidengė pilvo apačią ir nubėgo į viešbučio numerį. Išgirdusi kaž­ką besijuokiant, piktai mestelėjo: "Rado iš ko juoktis!" Ir tik parbė­gusi į vonią perskaitė, kas ant tos lentelės parašyta: "Tik suaugu­siems. Gylis nuo 2 iki 10 metrų".

 

Vatsonas nusprendė atpratinti Holmsą rukyti pypkę. Vieną kartą, kai seklys paliko ją smilkti ant židinio, Vatsonas paėmė ją, greit sukišo kandiklį sau į užpakalį, ir padėjo atgal. Grįžęs Holmsas kuo ramiausiai parūkė pypkę. Kitą kartą Vatsonas dar giliau sukišo sau į užpakalį pypkę ir net porą kartų pasukiojo. Holmsas neparodė, kad jaustų skirtumą. Taip tesėsi diena po dienos... 

Rezultatas: Holmsas kaip rūkė, taip ir rūko, o Vatsonas be pypkės jau negali...

 

Gyveno toks Karališkojo laivyno kapitonas Bravado. Sakoma, kad jis buvo bebaimis. Kartą beplaukiant priešais pasirodė piratų laivas. 

- Atneškite mano raudonuosius marškinius, - sukomandavo jis. Mūšsis buvo aršus... Raudonmarškinis kapitonas drąsiai vedė karius į kovą ir įveikė piratus. Po mūšio, kas ką prisimindamas pasakoja apie savo indėlį į pergalę. Visi pripažįsta, kad kapitono drąsa visgi buvo lemiama ir įkvepianti. 

- Kodėl jūs paprašėte raudonus marškinius atnešti, - klausia jo. 

- Jei mane sužeistų, kad niekas nematytu kraujo ir drąsos neprarastų, - sako kapitonas. 

Kitą rytą dar vienas piratų laivas pasirodė, po to dar ir dar ir dar... Ir štai jau piratų apie 10 laivų. Įgula su viltim, taip nedrąsiai žiūri į kapitoną Bravado. O jis išdidžiai metęs žvilgsnį į piratų armadą: 

- Atneškite mano rudas kelnes!