Moterys būna dviejų tipų...

Moterys būna dviejų tipų: tos, kurios nežino, ko nori, ir tos, kurios nori 

nežinia ko. 

 

Ei, mergaite, jūs tikriausiai čia laukiate princo ant balto žirgo? 

- Laukiu. 

- Tai aš jau čia! 

- O kur princas? 

 

Vyksta teismas. Teisėjas klausia vyro, kaltinamo išprievartavimu: 

- Tai kaip vyko išprievartavimas? 

- Ačiū, gerai... 

 

Susitinka du bičiuliai. 

- Na, kaip tau sekasi? Papasakok, juk tu neseniai vedei. 

- A, šiaip sau... Rūkyti negalima, alaus gerti negalima, vėlai grįžti namo 

negalima... žodžiu, nieko negalima... 

- Turbūt pradedi gailėtis? 

- Ne. Gailėtis - irgi negalima... 

 

Žmona skaito laikraštį. 

- Siaubas -, garsiai ima piktintis. - čia rašo, kad kažkoks vyras susipažino 

su moterimi, tą patį vakarą ją vedė, o kitos dienos rytą nužudė! 

- Nieko ypatinga, - sumurma vyras. - Rytas, kaip sakoma, už vakarą 

protingesnis. 

 

Vieną šeštadienio vakarą žmona padavė vyrui šilkinę virvę ir tarė: 

- O dabar surišk mane ir daryk viską, ką tik nori.. 

Vyras ją surišo ir išėjo su draugais gerti alaus.

 

Laikraščio korespondentė klausinėja ugniagesį: 

- Jau 15 metų dirbate gaisrininku, gelbstite žmones iš ugnies. Ar nesibaiminate dėl savo sveikatos bei gyvybės? 

- Ne aš visiškai nesibaiminu nei dėl gyvybės, nei dėl sveikatos. Aš dar gyvensiu ir gyvensiu. 

- Kodėl jūs taip užtikrintai tą tvirtinate? 

- Ant manęs „pakabinta“ paskola iki 2040 metų. 

 

Senas indėnas banke su vargu pasiskolino 500 dolerių, tačiau užstatu teko palikti arklių bandą. 

Po mėnesio grįžo su maišu pinigų, atskaičiavo 500 dolerių ir palūkanas, atsiėmė arklius ir ketino atsisveikinti. 

- Ką ketinate daryti su likusiais pinigais? - klausia banko darbuotojas. 

- Pasidėsiu savo vigvame. 

- Ar nenorėtumėte pasidėti juos banke, kaip indėlį? Mes rūpinsimės pinigais, o jūs gausite palūkanas. 

- O ką bankas galėtų pasiūlyti užstatu?