Susitinka du senokai nesimatę draugai...

Susitinka du senokai nesimatę draugai ir skundžiasi: 

- Mano žmona taip taupo... Nuperka kauliukų, savaitę mes juos graužiam apkeptus, paskui užpila vandeniu, savaitę valgom sriubą, dar kartą užpila, dar savaitei sriuba... 

- Čia dar niekis, mano žmona nusiperka triusikus, panešioja iš vienos pusės savaitę, paskui iš kitos pusės savaitę, po to prakerpa skylę ir man nauja maikė...

 

Bičas primą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą, su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:

- Tu ką, pirmą syk teatre?

- Nu tipo jo, o ką?

- Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, suo juom tą butelį patogiai atidarysi.

Bičas žiūri po kėde - akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis tą alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė, rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:

- Tu ką, pirmą syk teatre?

- Taip blyn! Pirmą! Ir ką?

- Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!

Na bičiukas suvyniojo viską į programą, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė (priėjo iki galo ;)) ir bičas užsimanė pamyžt. Na stojasi bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:

- Blyn vaikine, toks jausmas kad tu pirmą kartą teatre!

- Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!

- Nu taigi tu balkone!

- Na ir kas?

- Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Viesvien tamsu ir nifiga niekas nematys!

Pagalvojo bičas, "ale tikrai, nieks gi nepamatys". Na priėjo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:

- Bl!@#, nx!!! Kas ten pirmą syk teatre!!! į šonus vedžiok idiote!!!!!

 

Kalbasi du draugai:

-aš su mergina išsiskyriau

-kas nutiko?

-na mes duše buvom ir ji pasiulė daryt blogus dalykus...

-o tu ka?

-o ka aš? Pyst šampuno jai i akis

 

Ateina vaikinas i bažnyčia atgailos. Atsiklaupia prie budelės ir sako kunigui:

-Nusidėjau, tėve.

- Pasakok.

-Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o as neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...

Kunigas liepia pasakoti toliau.

- Kartą buvau pas uošve. Lauke smarkiai lijo, as ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošve...

Kunigas klauso toliau.

- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...

Kunigas sako:

- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.

 

Kalbas moterys:

- Šiandien vėluodama į darbą vijausi autobusą. Vairuotojas, pavažiavęs kiek, sustojo ir laukė manęs, bet aš išdidi! Prabėgau pro šalį...

 

Petriuko pažymių knygelėje tėvai rado tokią pastabą:

Petriuką reikia maudyti, Petriukas smirdi.

Tėvai atsakė į pastabą: Petriuko nereikia uostyti, Petriuką reikia mokyti.