Vyras atrado slaptą savo velionės žmonos slėptuvę. Tai, ką jis ten rado, persekios jį visą likusį gyvenimą!
Kai Andrius stovėjo prie šviežio savo žmonos Marijos kapo, viskas atrodė prarasta. Jo žmona, su kuria praleido visą gyvenimą, buvo jo ramstis, meilė ir stiprybė. Tyliai sėdėdamas ant suolelio prie kapo, jis prisiminė jų bendrą gyvenimą – nuo pirmojo susitikimo iki paskutinių akimirkų, kai rūpinosi ja sunkiomis ligos dienomis. Jų gyvenimas buvo pilnas meilės, tačiau vieno dalyko jiems visada trūko – vaikų.
Marija niekada nenorėjo įsivaikinti, bijodama, kad nesugebės pamilti svetimo vaiko. Ši svajonė liko neįgyvendinta, o jų gyvenimas, atrodė, baigėsi Marijai išėjus. Bet vieną dieną, tvarkydamas senus daiktus, Andrius užkliuvo už paslėptos nuotraukos. Nuotraukoje buvo mažas berniukas, o jos kitoje pusėje užrašytas vardas – Simonas. Šis atradimas Andriaus gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
Paslėpta tiesa apie Simoną
Andrius pradėjo ieškoti atsakymų. Tarp Marijos daiktų jis rado laiškų, kurie atskleidė tiesą: Marija buvo pagimdžiusi sūnų Simoną, kai Andrius buvo išvykęs į komandiruotę. Deja, berniukas gimė su sunkia širdies liga, o gydytojai teigė, kad jis neišgyvens. Marija, sunaikinta sielvarto, paliko kūdikį ligoninėje. Ji nenorėjo, kad Andrius sužinotų, bijodama sugriauti jų gyvenimą.
Šis atradimas Andrių palaužė, tačiau taip pat suteikė naują tikslą. Jis nusprendė rasti Simoną, nors nežinojo, ar dar bus laiko jam padėti.
Nauja pradžia su Simonu
Suradęs berniuką vaikų namuose, Andrius negalėjo patikėti, kaip stipriai jie panašūs. Simonas buvo trapus, tačiau jo akys švytėjo viltimi. Nepaisydamas visų sunkumų, Andrius nusprendė jį įsivaikinti. Jis pasakė Simonui: „Tu esi mano sūnus, ir mes tai padarysime kartu.“
Po ilgo laukimo ir popierizmo Andrius parsivežė Simoną namo. Nors berniuko sveikata buvo trapi, Andrius nepasidavė. Jis surado geriausius gydytojus, ir Simonas buvo sėkmingai operuotas. Ši operacija išgelbėjo berniuko gyvybę.