Apie juokingą pavardę, mažus ir didelius vaikus, fingalus už gerą darbą

Maži vaikai neleis jums miegoti, dideli - gyventi.

***

Žiema, Naujųjų metų išvakarės. Tarpuvartėje, apsigaubęs lietpalčiu, stovi ekshibicionistas. Keliu eina moteris, kuri tempia po keturis krepšius kiekvienoje rankoje. Sunku. Staiga priešais ją iššoka ekshibicionistas, atlapoja lietpaltį. Moteris žiūri į jį liūdnu žvilgsniu, paskui atsidūsta:
- O, velnias, pamiršau nupirkti kiaušinių!

***

Eina Petriukas su fingalais abiejose akyse ir sutinka draugą. Tas jo klausia:
- Kas tau nutiko?
- Ai, norėjau gerą darbą padaryti...
- Kaip?!
- Nu važiuoju autobusu, žiūriu moteriškei į užpakalį sijonas sulindęs. Nu aš paėmiau ir ištraukiau. Tai va ir gavau į akį.
- Nu, o tai antras iš kur?
- Kai supratau, kad jai tai nepatiko, tai sukišau atgal...

***

Grįžta muitininkas iš darbo anksčiau, žiūri, žmona pasipuošus, ant stalo šampanas, gėlės.
- Aha! Tai meilužį turi?
Atidaro spintą - nieko nėra. Patikrina už užuolaidų - nieko nėra. Pasilenkia po lova, o iš ten ranka su 200 eurų kupiūra išlenda:
- Čia irgi nieko nėra.

***

Firmos bosas įlipa į automobilį ir susipažįsta su nauju vairuotoju:
- Kokia jūsų pavardė?
- Mano vardas Petras.
- Aš klausiu, kokia pavardė? Esu įpratęs pavaldinius vadinti pavardėmis.
- Aš manau, bose, kad jums bus nepatogu vadinti mane pavarde.
- Manęs visiškai nedomina, ką tu manai!
- Gerai. Mano pavardė yra Meilutis.
- Važiuojam, Petrai.

***

Vyrukas atsibunda, atsikelia, nueina į vonią, pasižiūri į veidrodį: kojos kreivos, pilvas pūpso, galva nuplikusi, veidas spuoguotas, paakiai pamėlę… Ilgai į save žiūri, grįžta į miegamąjį, pasižiūri į lovoje gulinčia gražuolę ir sumurma:
– Bet kaipgi reikia mylėti pinigus…