Apie vaikus, bobutes ir romanus

Pardavėja klausia mergaitės:
– Tau tikrai mama liepė nupirkti 4 kilogramus saldainių ir 200 gramų bulvių?

***

– Ar jūs skaitote prancūziškus meilės romanus?
– Ne. As žiūriu vokiškus.

***

Bobutė prekybos centre, žuvies skyriuje:
– Pardavėjau, sakykit, o žuvis šviežia?
– Močiut, negi nematai, kad ji dar gyva!
– Aš, sūneli, irgi gyva…

***

– Kai jūs nusišypsote, man kyla noras pasikviesti jus į svečius.
– Mielai ateisiu. Kur jūs gyvenate?
– Aš – stomatologas.

***

Kalbasi du vyrai:
– Klausyk, tavo žmona į darbą vaikšto?
– Hm, vaikšto.
– Teisingai, ir aš saviškei neduodu pinigų talonėliams…

***

– Ką tu nešiesi, kai eini į pasimatymą su mergina?
– Kaip visada – džentelmeno rinkinį iš dviejų daiktų.
– Gėles ir šampaną?
– Prezervatyvus ir šypseną.

***

Ateina Petriukas pas tėtį ir klausia:
– Tėti, kaip atsiranda vaikai?
Tėtis pagalvojęs atsako:
– Tėvai turi spjauti į stiklainį, jį palaikyti 2 savaites ant palangės ir tada jiems gims vaikas….
Nueina Petriukas pas Onutę ir sako:
– Spjauk čia.
Onutė išspjovė. Petriukas taip pat. Vaikai padėjo stiklainį ant palangės pas Petriuką namuose. Žiūri Petriukas po savaitės, o ten gi tarakonas… Neša Petriukas jį tėčiui ir sako:
– Tėti, užmušk jį… Man kaip tėvui ranka nekyla.