Pasiėmiau pagyvenusią mamą gyventi pas save ir dabar gailiuosi – grąžinti jos jau nebegaliu
Šiandien noriu pasidalinti labai asmeniška istorija, kuri mane stipriai išsekino ir privertė ieškoti išeičių. Galvoju, kad galbūt, kai pasidalinsiu tuo, kaip jaučiuosi, kažkas galės duoti protingą patarimą ar bent jau suprasti, per ką einu.
Pirmi mėnesiai buvo visai geri. Sukūriau mamai patogias sąlygas – jai buvo skirtas atskiras kambarys, kuriame turėjo viską, ko reikia. Ji galėjo tiesiog išeiti į vonią ar virtuvę, bet daugiausiai laiko leisdavo savo kambaryje. Tuo metu dar jaučiausi atsakinga, gal netgi didžiavausi, kad galiu rūpintis savo mama. Prižiūrėjau, ką ji valgo, pirkau visus jos vaistus – na, kaip kitaip, juk jos pensija menka