Bėga kiškis mišku ir tik bum į mešką atsitrenkia. Meška sako:
– Ė, kiški, blia, nori parodysiu malūnsparnį?
– Nu davai, meškinai, rodyk!
Meška paėmė kiškį už ausų, apsuko penkis kartus aplink galvą ir paleido. Kiškis skrisdamas kelis medžius nulaužė, pats visas susižalojo. Atsikelia kruvinas visas, nu galvoja, gerai, kad dar gyvas likau. Na ką ir vėl bėga kiškis. Varo, varo mišku, tik bum ir vėl į tą pačią mešką atsitrenkia, ir nieko nelaukęs pirmas sako:
– Meška, nori parodysiu malūnsparnį?
Nu meška galvoja, kiškis mažiukas toks, ką jis gali padaryt tokiam dideliam meškinui, ir sako:
– Nu, žvairy, rodyk.
Kiškis sako:
– Bet reikės būt užsimerkus, rudasai.
– Gerai.
Nu ką meška užsimerkia, kiškis susiranda didžiausią pagalį, kokį tik gali pakelt, ir kad duos meškai per snukį. Meška visa apsikraujavus griūna ant žemės ir pradeda rėkt iš skausmo. Po kelių minučių agonijos meška atsikelia su sulaužyta nosim, pamušta akim ir puse dantų. Ir verksmingu balsu klausia:
– Žvairy, už ką taip žiauriai?
– O tai kokio velnio galvą į propelerį kišai?!