Apie Adomą, gėrimą ir daugiavaikes mamas

Nutarė vilkas, lapė ir chameleonas emigruoti į Kiniją. Vilkas sako:
– Ten mane vadins Vui Vui.
Lapė sako:
– Mane ten vadins Lui Lui.
Chameleonas sako:
– N*fik, tada nevažiuoju…

***

- Man reikia mesti gerti!
– Kodėl?
– Ar pameni praeitų metų vasarą?
– Nu taip.
– O aš ne!

***

Turėjo vyras žmoną su prasta klausa. Paskambino prieš pietus jai ir paprašė:
– Brangioji, grįžęs norėčiau kekso su kava.
Po pietų grįžta vyrukas į darbą, pavargęs visas toks, veidas nagais subraižytas. Kolegos klausia, kas atsitiko.
– Paprašiau žmonos pietums kekso su kava, o ji išgirdo sekso su kova.

***

- Arbatą gersi su cukrumi, ar be? Beje, vakar permiegojau su tavo vaikinu.
– Ką?!!!
– Klausiu, ar į arbatą cukraus dėt, tu kurčia ar ką?!

***

Gyveno vienoje šeimoje buldogas, kuris baisiausiai knarkdavo. Atėjo į svečius pas šeimininkę kartą kaimynė.
– Kaip tu gali ištvert tokį knarkimą?
– O ką bedarysi?..
– Yra senas liaudiškas būdas. Paimk kokį nors kaspinelį ir užrišk ten, na tu supranti… Turėtų nustot…
Paėmė šeimininkė seną raudoną dukters kaspiną, užrišo – tas ir nustojo knarkt. Vakare grįžta girtas kaip pėdas vyras, krenta į lova ir irgi ima knarkt. Moteriškė jau patyrus, vyrui irgi užrišo raudoną kaspinėlį.
Iš ryto pachmielnas vyras atsikelia, nueina į tuliką, ir pamato gražų raudoną kaspinėlį užrištą vietoj, kurioj jis to mažiausiai tikėjosi. Pasimetęs išeina iš tualeto, ir pamato, kad šuo irgi su kaspinu. Pasimetęs jis pakrapšto galvą ir taria buldogui:
– Aš tiksliai nepamenu kur mes su tavim vakar trankėmės, bet pirmą vietą tai tikrai laimėjom…

***

Ateina socialinės rūpybos darbuotoja pas daugiavaikę šeimą.
– Kiek vaikų Jūs turite?
– 8..
– O kokie vardai?
– Petras, Petras, Petras, Petras, Petras, Petras, Petras ir Petras.
– O tai kaip jūs juos kviečiate?
– Tai pašaukiu Petrai, ir visi subėga.
– O jeigu norite pakviesti individualiai?
– Tada pavardėm šaukiu.

***

Gyveno kartą Adomas. Ir buvo jis vienas vienintelis visame pasaulyje. Ir tarė jam Dievas:

- Duosiu aš tau Ievą.

Taip atsirado posakis: “Neduok, Dieve!”