Apie kalinius ir juodaodžius

Prieš savo gimtadienį vaikinas sako savo motinai:
– Į svečius ateis trys merginos. Su viena iš jų aš noriu kurti šeimą. Mama, pasižiūrėk į jas ir pasistenk atspėti kuri.
Po gimtadienio vaikinas prieina prie motinos ir klausia:
– Kaip manai, kuri iš jų mano išrinktoji?
Mama atsako:
- Ta, kuri sedėjo viduryje.
Nustebęs vaikinukas klausia:
– Iš kur žinai?
– Ji jau dabar mane erzina, – atsako motina.

***

Pareina žmona namo ir sako savo vyrui:
- Brangusis, tu greitai tapsi tėčiu!
Vyras pabąla ir sušnabžda:
- Tai vis dėl to ji tau viską papasakojo?..

***

Žmona sako vyrui:
- Aš labiau vertinu vyrų protą, o ne kūną...
Vyras:
- Tai žinoma! "Kūnas" anksčiau ar vėliau nustos stovėt, o protą galėsi p*st visą gyvenimą!

***

Eina Jonas laimingas Gedimino prospektu su gėlėmis rankose ir sutinka buvusį bendraklasį Jaronimą:
- Labas, kur toks laimingas, Jonai, eini?
- Ai, žinai, bobą su kovo 8 einu sveikint!
- Tai, kad, Jonai, tavo gėlės tai plastikinės!!
- Tai, kad, Jaronimai, ir boba...guminė..

***

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
... - Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

***

Gyveno karta graži šeima ir turėjo sūnų Petriuką, kuris nekalbėjo, nors jam buvo 6 metai.
Kartą Petriukas pasakė vieną vienintelį žodi:
- Močiutė!
Po kelių valandų mirė močiutė.
Kitą kartą jis ištarė;
- Senelis!
Ir mirė senelis.
Jau visi išsigando, kad tik jo vardo neištartų ir vėl Petriukas sako:
- Tėtis!
Jau jis išsigando nusiprausė, gražiai apsirengė ir guli, laukia mirties... Staiga į kambarį įlekia žmona ir sako:
- Ko tu čia dabar guli, paštininkas mirė!

***

Pirmoji naktis, jaunavedžiai guli lovoje, visur žvakės, romantika, gražuma. Staiga:
- Mielasis, tu žinai, aš juk nekalta ir apie tai... apie seksą šmeksą nieko nežinau. Papasakok man, kas tai?
Vyras, sujaudintas tokio klausimo:
- Be abejo, mano lakštingala! Žiūrėk: pas tave tarp kojų tarkime kalėjimas, o tai, kas pas mane - nusikaltėlis. Dabar imam ir sodiname nusikaltėlį į kalėjimą. Va-a-at taip...
Taip praėjo pirmasis kartas. Vyras patenkintas krenta ant pagalvės, ilsisi, o jaunoji apimta ekstazės:
- Brangusis... O man atrodo, kad nusikaltėlis pabėgo!
- Tikrai? Tuomet reikia jį vėl pasodinti.
Vėl, tik dabar kitose pozose ir t.t. Po eilinio karto vyras visai nekoks krenta ant pagalvės, sunkiai kvėpuoja, iš paskutiniųjų tiesia ranką link cigaretės... Staiga girdi:
- Brangusis... Brangusis! Gal man tik atrodo, bet kalinys vėl pabėgo!
Vyras susinervinęs rėkia:
- Nu bl, juk jam ne iki gyvos galvos davė !